Delis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Delis
दिल्ली
IndiaGate.jpg
Indijos vartai Delyje

Delis
28°40′00″N 77°13′00″E / 28.666667°N 77.216667°E / 28.666667; 77.216667 (Delis)Koordinatės: 28°40′00″N 77°13′00″E / 28.666667°N 77.216667°E / 28.666667; 77.216667 (Delis)
Laiko juosta: (UTC+5:30)
Valstybė: Indijos vėliava Indija
Valstija: Delis
Įkūrimo data: 736
Gyventojų (2011): 11 007 835
Plotas: 1 483 km²
Tankumas (2011): 7 423 žm./km²
Altitudė: 300 m
Commons-logo.svg Vikiteka: DelisVikiteka

Delis (angl. Delhi) – miestas šiaurės Indijoje, šalies sostinė. 16,862,735 mln. gyventojų (2007). Miestą sudaro senamiestis (Senasis Delis), esantis prie Džamnos upės, ir naujamiestis (Naujasis Delis), kuriame reziduoja Indijos valdžia.

Mieste yra Džami Masdžido mečetė, Indijos vicekaralių rūmai Raštrapati Bhavanas, Radžpato prospektas, Kutb Minaro minaretas (su aukščiausiu pasaulyje akmeniniu bokštu), Džai Singho observatorija. 1922 m. įkurtas Delio universitetas (naujamiesčio pietuose), kuriam priklauso 74 koledžai. Yra oro uostas, sporto įrengimai (pastatyti 1982 m. Azijos žaidynių proga). Delyje yra Mahatmos Gandžio kremavimo vieta. Priemiesčiuose daug pramonės įmonių (ypač – plačiojo vartojimo prekių). Senamiestis garsus meno amatais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje miestas buvo vadinamas Indraprastha. Pasak Mahabharatos, buvo įkurtas apie 1400 pr. m. e., valdant Pandavų karaliui Judhišthirai. Delio vardas žinomas nuo I a. pr. m. e. – tuomet miestą pastatydino ir jį savo vardu pavadino radža Dhilu. Buvo reikšmingas Maurijų dinastijos (III a.) laikais – tai patvirtina ir rastas vieno galingiausių tos dinastijos valdovų Ašokos įsakas, iškaltas akmenyje. Pagal indrų tradiciją, XI–XVII a. 1-osios pusės Delio istorija skiriama į 7 sugriauto, apleisto ir vėl atstatyto miesto (miestų) laikotarpius. 1206 m. Delis tapo Delio sultonato, 1526 – Mogolų imperijos sostine (iki 1707 m. pakaitomis su Agra). XIII–XVIII a. Delis buvo svarbiausias Šiaurės Indijos prekybos ir amatų centras. 1803 m. jį užėmė britai; miestas iki 1858 m. išliko realios valdžios netekusių D. mogolų rezidencija. Vienas Indų sukilimo (1857–1859) centrų. XIX a. 2-ojoje pusėje jo plėtra sulėtėjo. 1912–1929 Delio (dab. – Senasis Delis) pietų pakraštyje pastatytas (pagal anglų architektų E. Lutyens ir H. Baker projektą) modernaus vakarietiško stiliaus priemiestis, netrukus virtęs miesto dalimi – Naujuoju Deliu. Į jį britai 1912 m. iš Kalkutos perkėlė Indijos kolonijos administracinį centrą – tai paspartino Delio plėtrą. Nuo 1947 m. Naujasis Delis – nepriklausomos Indijos, nuo 1950 m. – Indijos konstitucinė sostinė. 1948–1951 m. į Delį iš Pakistano atsikėlė dalis sikhų ir hinduistų, vėliau daug gyventojų iš Radžastano, Utar Pradešo ir kitų valstijų (1911 m. buvo 240 000 gyventojų, 1961 m. – 2,4 mln.). Delis XX a. 2-ojoje pusėje sparčiai plėtėsi, tapo svarbiausiu Šiaurės Indijos ūkio, kultūros, švietimo, susisiekimo ir turizmo centru, vienu svarbiausių regione Pietų Azijos miestų.

Bendra miesto informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta: Delis įsikūręs Indijos Šiaurėje, didelėje ir derlingoje žemumoje, esančioje Himalajų papėdėje.

Gyventojų skaičius: 10,2 mln. (2003 m.).

Kultūra ir religija: šiame sename mieste jau 3000 metų gyvena skirtingų religijų ir kultūrų tautos, kurios ne tik tarpusavyje konkuruoja, bet ir kariauja.

Delio dalys: Senasis Delis ir Naujasis Delis. Abi dalis jungia vadinamasis Konoto (Connaught Place) žiedas – vieta, kur įsikūrę daugybė restoranų, barų, parduotuvių ir viešbučių.

Senasis Delis: gyvenamasis ir pramonės rajonas. Čia pastatai žemi ir chaotiškai išsibarstę, gatvelės siauros ir pilnos žmonių. Čia daug rytietiškų turgaviečių ir monumentalių pastatų iš Didžiųjų Mogolų epochos.

Naujasis Delis: įsikūręs į pietus nuo Senojo Delio; konstitucinė Indijos sostinė. Susideda iš trijų parkais atskirų rajonų: prekybinio, gyvenamojo ir vyriausybinio. Naujasis Delis buvo pastatytas XX a. trečiajame dešimtmetyje pagal britų architektų projektus. Tiesios plačios gatvės jungia apvalias aikštes ir rūpestingai prižiūrimus parkus.

Pramonė ir amatai: tekstilės (daugiausia medvilnės), siuvimo, odos, avalynės, stiklo, keramikos, maisto, elektrotechnikos, chemijos (mineralinių trąšų, gumos) pramonė, tiksliųjų prietaisų, staklių, automobilių, dviračių gamyba, metalo apdirbimas. Dramblio kaulo raižinių, filigraninių aukso ir sidabro dirbinių, namudinio audimo dailieji amatai.

2 oro uostai: I. Gandi (tarptautinis) ir Palamo.

Viešasis transportas: mieste keleiviai daugiausiai vežami autobusais ir rikšomis.

Valdžios institucijos: prezidento, vyriausybės, nacionalinės sostinės teritorijos gubernatoriaus rezidencijos, diplomatinės atstovybės.

Mokslo įstaigos: 5 institutai, iš jų Delio universitetas, Dž. Neru (įk. 1969 m.), I. Gandi technologijų (įk. 1961 m.), medicinos mokslų institutai. Muzikos, šokio ir dramos akademijos.

Muziejai: Nacionalinis (įk. 1949 m.), Raudonojo forto archeologijos (įk. 1909 m.; vienas seniausių Indijoje), gamtos mokslų, mokslo centras, tarptautinis lėlių (~6000 lėlių iš 85 valstybių), amatų (įk. 1956 m.), geležinkelių, filatelijos, sanskrito, Tibeto rūmų, muzikos ir šokio, memorialiniai I. Gandi, M. Gandhi, Dž. Neru muziejai.

Lankytinos vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas įdomiausių turistinių objektų Delyje – Raudonasis fortas – Lal Kila, pastatytas 1648 m., iki 1857 m. buvo mongolų imperatorių rezidencija. Pavadinimas kilo nuo raudonojo smiltainio, iš kurio pastatytos forto sienos. Forto sienos ilgis – 2 kilometrai, aukštis – nuo 18 iki 33 metrų. Anksčiau fortą supo vandens pripildytas griovys, tačiau kadaise jį užpildydavusios Jamunos vaga dabar yra pasitraukusi, tad griovys liko tuščias. Vakarais Raudonajame forte rengiami šviesos ir muzikos šou.

Džama Masdžidas (Penktadienio mečetė), kuri dabar restauruota – pati didžiausia mečetė Indijoje. Vienu metu joje gali melstis apie 5000 tikinčiųjų, o jos kieme telpa 25 000 tikinčiųjų. Mečetė buvo pastatyta 1651–1658 m. Penktadieniais į mečetę galima pakliūti per rytinius vartus, kurie anksčiau buvo skirti tik imperatoriams. Už 10 rupijų (70 centų) siūloma užlipti į pietinį mečetės minaretą (moterys įleidžiamos tik lydimos vyro ir tinkamai apsirengusios – prisidengusios pečius ir kojas).

Delio simboliu laikomas Kutub Minaro minaretas , kurį 1199 m. pastatė pirmasis musulmoniškas Delio valdovas Kutab ud Din Aibakas mieste įsitvirtinusiam islamui atminti. Minaretą puošia brangūs ornamentai ir ištraukos iš Korano. Naktį apšviečiamas 71 metro minateras yra ne tik seniausias Delio paminklas, bet ir simbolizuoja pasaulėžiūrų konfliktus.

Šalia minareto iškilusi įžymioji Geležinė kolona ,kurios per amžius neįveikė nei laikas, nei rūdys. Ir jeigu tikėti legenda, tas, kuris apkabins koloną rankomis, bus laimingas ir išsipildys visi jo norai.

Greta Kutub Minaro minareto dar galima pamatyti pirmosios Delio mečetės griuvėsius. Ant rytinio portalo iškaltas užrašas sako, kad ji buvo pastatyta iš akmenų, kurie liko sugriovus 27 indų ir džainistų šventoves. Griovimus tęsė 1398–1399 metais įsiveržusi Timūro vadovaujama mongolų kariuomenė. Pasakojama, kad tada buvo nužudyta per 100 000 gyventojų.

Radž Ghat – Indijos tautos patriarcho Mahatmos Gandžio, Džavaharlalo Neru ir Indiros Gandi kremacijos vieta. Iš visos šalies čia susirenka žmonės pagerbti didžiųjų Indijos sūnų ir dukters, pašventusių visą savo gyvenimą kovai už nepriklausomybę.

Radž Patch – garsusis Delio prospektas, kuris tęsiasi nuo „Indijos vartų“ iki prabangių Prezidento rūmų ir Parlamento pastato.

Įstabi Lotoso šventykla įrengta šiuolaikine dvasia, tačiau tai viena iš tų vietų, kurios erdvėje pabuvus apima ypatinga būsena; apskritai lotosas – nacionalinis simbolis.