Aleksandro žieduotoji papūga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Psittacula eupatria
Aleksandro žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
Aleksandro žieduotosios papūgos Psittacula eupatria eupatria porūšio patinas Šri Lankos Jalo nacionaliniame parke
Aleksandro žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
Aleksandro žieduotosios papūgos patelė Utarakhando valstijos Dehradūno miesto Džoli Granto (Jolly Grant) oro uosto teritorijoje
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
( Psittaciformes)
Šeima: Psittaculidae
( Psittaculidae)
Pošeimis: Psittaculinae
( Psittaculinae)
Gentis: Žieduotosios papūgos
( Psittacula)
Rūšis: Aleksandro žieduotoji papūga
( Psittacula eupatria)
Binomas
Psittacula eupatria
Linnaeus, 1766
Sinonimai
  • Palaeornis eupatria Linnaeus, 1766
  • Psittacus Eupatria Linneaus, 1766[1]
Paplitimas
Paplitimas
     Aleksandro žieduotųjų papūgų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje

Aleksandro žieduotoji papūga[2] (Psittacula eupatria) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties paukščių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūralus paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandro žieduotosios papūgos paplitusios Indijos subkontinente, Mianmare ir Indokinijos pusiasalyje, kur dažniausiai gyvena sėsliai,[3] nors gyvenančios kai kuriuose regionuose sezoniškai migruoja.[4]

Už savaiminio arealo ribų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienų tyrimų rezultatai rodo, kad Aleksandro žieduotųjų papūgų invazinės populiacijos (išplatintos žmonių) daugiausia paplitusios Europoje (Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje), dalyje Artimųjų Rytų (Turkijoje, Irane, Irake, Kuveite, Saudo Arabijoje, Bahreine, Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose) ir dalyje Tolimųjų Rytų regiono, pavyzdžiui, Japonijoje, Honkonge bei Singapūre. Vykstant jų invazijai į Europą, ir lyginant su vietinio arealo vietomis, Aleksandro žieduotosios papūgos gerokai išplėtė savo nišą į šaltesnio klimato šalis. Tyrimų rezultatai šiek tiek patvirtina hipotezę, kad tarprūšinis palengvinimas su anksčiau įsitvirtinusiomis Kramerio žieduotosiomis papūgomis (Psittacula krameri), gali prisidėti prie giminingų Aleksandro žieduotųjų papūgų nišų plėtros ir invazijos sėkmės.[5]

Biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apsigyvena sausuose arba drėgnuose miškuose iki 800 m altitudėse, vietomis iki 1600 m. Taip pat vietovėse kur auga mangrovės, ar yra dirbama žemė arba atvirose vietovėse su pasitaikančiais medžiais, miestų teritorijose, parkuose ir soduose. Kartais maitinasi vaismedžių ir kokoso palmių plantacijose.[4]

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išvaizda panašios į Kramerio žieduotąsias papūgas (Psittacula krameri), tik žymiai stambesnės. Kūno ilgis įskaitant labai ilgą uodegą 56-62 cm,[4] kūno svoris 198–258 g.[6] Pas suaugusias dominuoja žalsvas plunksninis apdaras. Snapas didelis, raudonas. Labai ilga uodega.

Lyčių skirtumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lytinis dimorfizmas nedidelis. Patinėliai nežymiai stambesni už pateles ir turi juodą „apykaklę“, kurios užpakalyje rožinės spalvos pūkeliai. Patelės be „apykaklės“.

Mutacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nustatytos kelios mutacijos: lutino (dominuoja gelsvos plunksnos), mėlynos, pilkšvažalės, tamsiažalės. Pabrėžtina, kad tai ne hibridai, o grynos Aleksandro žieduotųjų papūgų mutacijos.[4]

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami penki porūšiai:[7][3][8][4]

  • P. e. nipalensis (Hodgson, 1836); paplitę rytiniame Afganistane ir iki Bangladešo. Stambiausias porūšis. Kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 62 cm, sparnų ilgis 200–240 mm, uodegos ilgis 286–328 mm.
  • P. e. eupatria (Linnaeus, 1766); paplitę pietinėje Indijoje ir Šri Lankoje. Kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 58 cm, sparnų ilgis 189–215 mm, uodegos ilgis 215–355 mm.
  • P. e. magnirostris (Ball, 1872); paplitę Andamanų salose. Kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 60 cm, sparnų ilgis 200–225 mm, uodegos ilgis 250–347 mm.
  • P. e. avensis (Kloss, 1917); paplitę šiaurryčių Indijoje ir šiauriniame Mianmare. Kūno ilgis įskaitant uodegą 58 cm, sparnų ilgis 194–220 mm, uodegos ilgis 281–336 mm.
  • P. e. siamensis (Kloss, 1917); paplitę šiaurės ir vakarų Tailande ir Indokinijos pusiasalyje. Smulkiausias porūšis, kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 56 cm, sparnų ilgis 179–205 mm, uodegos ilgis 200–298 mm.

Hibridizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Psittacula krameri X Psittacula eupatria hibridai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai pasitaikantys žieduotųjų papūgų (Psittacula) gentyje hibridai, yra tarp Aleksandro žieduotųjų papūgų ir Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) hibridai. Šie hibridai ne visada būna nevaisingi. Jie dažnai parduodami kaip Aleksandro žieduotųjų papūgų porūšiai. Dauguma Psittacula krameri X Psittacula eupatria hibridų yra veisiami siekiant grynąsias Aleksandro žieduotąsias papūgas papildyti mutacijomis. Tai gali užtrukti ne vienerius metus, kol bus papildyta tik viena mutacija. Tarp šių tarprūšinių hibridų, labiausiai yra paplitusi lutino mutacija.[9]

Pas Psittacula krameri X Psittacula eupatria lutino hibridus dominuoja geltonas kūnas, ant sparnų oranžinė dėmė, geltona uodega, geltona galva, aplink snapą šviesesnė spalva. Pas patinėlius esamas „apykaklės“ žiedas baltas su rožine spalva. Viršutinis ir apatinis posnapiai raudoni. Kojos rausvos, nagai šviesūs, akių rainelė raudona su gelsvuma. Psittacula krameri X Psittacula eupatria lutino hibridus, nuo grynakraujų lutino Aleksandro žieduotoji papūgų galima atskirti pagal dydį ir oranžines sparnų dėmeles. Grynakraujės lutino Aleksandro žieduotosios papūgos turi tamsiai raudonas sparnų dėmes ir yra daug didesnės už Psittacula krameri X Psittacula eupatria lutino hibridus.[9]

Ispanijoje, yra užfiksuoti, už savo arealo išplitusių invazinių Aleksandro žieduotųjų papūgų (Psittacula eupatria) ir Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) tarprūšiniai hibridai.[10][11]

Veisimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisimosi sezonas vyksta nuo lapkričio iki balandžio. Lizdus suka dideliuose medžiuose, kartais taip pat dideliuose sienų plyšiuose arba pastogėse. Mėgsta negyvas palmes ir minkštamedienius medžius, tai yra pušūnus (Pinophyta), arba tokius kaip kapokinius bombakmedžius (Bombax ceiba), kuriuose papūgėlės dažnai išgraužia duobutes. Taip pat naudojasi senomis geninių (Picidae) ir kitų paukščių lizdų duobutėmis, kurias jos paprastai išgraužia dar daugiau. Kartais peri kolonijoje. Keletas porų peri viename medyje. Jų lizdas išklotas pūvančia mediena. Deda nuo 2 iki 4 34,0 x 26,9 mm dydžio kiaušinių. Peri 28 dienas. Per 7 savaites pilnai apsiplunksnuoja ir dar po 21 dienų jaunikliai tampa pilnai savarankiškais.[4]

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jų mitybos racioną sudaro įv. sėklos, riešutai, vaisiai, uogos, lapų pumpurai, žiedai (Salmalia, Butea, Erythrina, Bassia latifolia) ir nektaras. Jos daro didelę žalą javų, ryžių ir kukurūzų laukams, taip pat vaismedžių plantacijoms, kai vaisių sulesa daugiau nei reikia prasimaitinimui.[4]

Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutiniškai arba labai triukšmingos papūgėlės. Jų balsas garsus, rėkiantis klyksmas, gilesnis nei Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri). Aktyvios, daug kramsnoja. Ištvermingos, įskaitant ištvermingos kai aklimatizuojasi naujose vietovėse. Nesugyvenamas charakteris su kitais paukščiais. Iš pradžių nedrąsi, bet greitai pripranta prie prižiūrėtojo ir gali tapti patiklia.[4]

Ne veisimosi sezono metu gyvena poromis arba mažomis grupėmis. Vakare susiburia į didesnius, kartais daugiau nei tūkstančio paukščių būrius ant medžių grupių arba miško ruože. Auštant, garsingais klyksmais mažos grupės išskrenda į maitinimosi vietas. Skrisdamos į maitinimosi vietas grupė sudaro uždarą būrį. Skrenda greitai ir tiesiai, dažnai aukštai, su lėtu, ritmingu sparnų plasnojimu. Atsargios ir baikščios.[4]

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandro žieduotosios papūgos gyvena 20-30 metų.[12][13]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jos pavadintos Aleksandro Makedoniečio garbei, kuris iš Pandžabo į įvairias Europos ir Viduržemio jūros regiono šalis atgabeno daugybę šių paukščių, kuriuos vertino karališkos šeimos, didikai ir karvedžiai.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 BirdLife International, 2017. Psittacula eupatria (amended version of 2016 assessment). „IUCN Red list - Palaeornis eupatria (formerly as: Psittacula eupatria)“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k.
  2. terminai.vlkk.lt / Aleksandro žieduotoji papūga Archyvuota kopija 2023-11-29 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.11.27.
  3. 3,0 3,1 birdsoftheworld.org / Alexandrine Parakeet Psittacula eupatria; Nigel Collar and Peter F. D. Boesman. Version: 1.0 – Published March 4, 2020, Text last updated June 24, 2017; Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas)
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 4,8 psittacula-world.com / Psittacula eupatria (Linné 1766) Alexandrine Parakeet
  5. link.springer.com / An overlooked invader? Ecological niche, invasion success and range dynamics of the Alexandrine parakeet in the invaded range; Leonardo Ancillotto, Diederik Strubbe, Mattia Menchetti & Emiliano Mori. Biological Invasions volume 18, pages 583–595 (2016) | Published: 27 November 2015
  6. oiseaux.net / Alexandrine Parakeet Psittacula eupatria – Perruche alexandre
  7. worldbirdnames.org / Parrots, cockatoos; IOC World Bird List | VERSION 10.2
  8. itis.gov / Psittacula eupatria (Linnaeus, 1766)
  9. 9,0 9,1 psittacula-world.com / Psittacula hybrids
  10. researchgate.net / New records of invasive Parakeet hybrids in Spain. A great opportunity to apply the rapid response mechanism; European Journal of Ecology 2(2):19-22 | December 2016
  11. repository.uantwerpen.be / An overlooked invader? Ecological niche, invasion success and range dynamics of the Alexandrine parakeet in the invaded range; Ancillotto Leonardo, Strubbe Diederik, Menchetti Mattia, Mori Emiliano. Universiteit Antwerpen | Biological invasions - ISSN 1387-3547 - (2015), p. 1-13 Full text (Publishers DOI): http://dx.doi.org/doi:10.1007/s10530-015-1032-y
  12. genomics.senescence.info / Psittacula eupatria
  13. worldlifeexpectancy.com / ALEXANDRINE PARAKEET

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]



Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.