Aleksandro žieduotoji papūga

Psittacula eupatria
Aleksandro žieduotosios papūgos Psittacula eupatria eupatria porūšio patinas Šri Lankos Jalo nacionaliniame parke
Aleksandro žieduotosios papūgos patelė Utarakhando valstijos Dehradūno miesto Džoli Granto (Jolly Grant) oro uosto teritorijoje
Apsaugos būklė
Beveik nykstantys (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Papūginiai paukščiai ( Psittaciformes) Šeima: Psittaculidae ( Psittaculidae) Pošeimis: Psittaculinae ( Psittaculinae) Gentis: Žieduotosios papūgos ( Psittacula) Rūšis: Aleksandro žieduotoji papūga ( Psittacula eupatria)
Binomas
Psittacula eupatria Linnaeus, 1766
Sinonimai
Palaeornis eupatria Linnaeus, 1766 Psittacus Eupatria Linneaus, 1766
Paplitimas
Aleksandro žieduotųjų papūgų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje

Aleksandro žieduotoji papūga (Psittacula eupatria) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties paukščių rūšis.

Paplitimas

Natūralus paplitimas

Aleksandro žieduotosios papūgos paplitusios Indijos subkontinente, Mianmare ir Indokinijos pusiasalyje, kur dažniausiai gyvena sėsliai, nors gyvenančios kai kuriuose regionuose sezoniškai migruoja.

Už savaiminio arealo ribų

Vienų tyrimų rezultatai rodo, kad Aleksandro žieduotųjų papūgų invazinės populiacijos (išplatintos žmonių) daugiausia paplitusios Europoje (Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje), dalyje Artimųjų Rytų (Turkijoje, Irane, Irake, Kuveite, Saudo Arabijoje, Bahreine, Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose) ir dalyje Tolimųjų Rytų regiono, pavyzdžiui, Japonijoje, Honkonge bei Singapūre. Vykstant jų invazijai į Europą, ir lyginant su vietinio arealo vietomis, Aleksandro žieduotosios papūgos gerokai išplėtė savo nišą į šaltesnio klimato šalis. Tyrimų rezultatai šiek tiek patvirtina hipotezę, kad tarprūšinis palengvinimas su anksčiau įsitvirtinusiomis Kramerio žieduotosiomis papūgomis (Psittacula krameri), gali prisidėti prie giminingų Aleksandro žieduotųjų papūgų nišų plėtros ir invazijos sėkmės.

Biotopas

Apsigyvena sausuose arba drėgnuose miškuose iki 800 m altitudėse, vietomis iki 1600 m. Taip pat vietovėse kur auga mangrovės, ar yra dirbama žemė arba atvirose vietovėse su pasitaikančiais medžiais, miestų teritorijose, parkuose ir soduose. Kartais maitinasi vaismedžių ir kokoso palmių plantacijose.

Išvaizda

Išvaizda panašios į Kramerio žieduotąsias papūgas (Psittacula krameri), tik žymiai stambesnės. Kūno ilgis įskaitant labai ilgą uodegą 56-62 cm, kūno svoris 198–258 g. Pas suaugusias dominuoja žalsvas plunksninis apdaras. Snapas didelis, raudonas. Labai ilga uodega.

Lyčių skirtumas

Lytinis dimorfizmas nedidelis. Patinėliai nežymiai stambesni už pateles ir turi juodą „apykaklę“, kurios užpakalyje rožinės spalvos pūkeliai. Patelės be „apykaklės“.

Mutacijos

Nustatytos kelios mutacijos: lutino (dominuoja gelsvos plunksnos), mėlynos, pilkšvažalės, tamsiažalės. Pabrėžtina, kad tai ne hibridai, o grynos Aleksandro žieduotųjų papūgų mutacijos.

Porūšiai

Išskiriami penki porūšiai:

• P. e. nipalensis (Hodgson, 1836); paplitę rytiniame Afganistane ir iki Bangladešo. Stambiausias porūšis. Kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 62 cm, sparnų ilgis 200–240 mm, uodegos ilgis 286–328 mm.
• P. e. eupatria (Linnaeus, 1766); paplitę pietinėje Indijoje ir Šri Lankoje. Kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 58 cm, sparnų ilgis 189–215 mm, uodegos ilgis 215–355 mm.
• P. e. magnirostris (Ball, 1872); paplitę Andamanų salose. Kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 60 cm, sparnų ilgis 200–225 mm, uodegos ilgis 250–347 mm.
• P. e. avensis (Kloss, 1917); paplitę šiaurryčių Indijoje ir šiauriniame Mianmare. Kūno ilgis įskaitant uodegą 58 cm, sparnų ilgis 194–220 mm, uodegos ilgis 281–336 mm.
• P. e. siamensis (Kloss, 1917); paplitę šiaurės ir vakarų Tailande ir Indokinijos pusiasalyje. Smulkiausias porūšis, kūno ilgis įskaitant ilgą uodegą 56 cm, sparnų ilgis 179–205 mm, uodegos ilgis 200–298 mm.

Hibridizacija

Psittacula krameri X Psittacula eupatria hibridai

Dažniausiai pasitaikantys žieduotųjų papūgų (Psittacula) gentyje hibridai, yra tarp Aleksandro žieduotųjų papūgų ir Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) hibridai. Šie hibridai ne visada būna nevaisingi. Jie dažnai parduodami kaip Aleksandro žieduotųjų papūgų porūšiai. Dauguma Psittacula krameri X Psittacula eupatria hibridų yra veisiami siekiant grynąsias Aleksandro žieduotąsias papūgas papildyti mutacijomis. Tai gali užtrukti ne vienerius metus, kol bus papildyta tik viena mutacija. Tarp šių tarprūšinių hibridų, labiausiai yra paplitusi lutino mutacija.

Pas Psittacula krameri X Psittacula eupatria lutino hibridus dominuoja geltonas kūnas, ant sparnų oranžinė dėmė, geltona uodega, geltona galva, aplink snapą šviesesnė spalva. Pas patinėlius esamas „apykaklės“ žiedas baltas su rožine spalva. Viršutinis ir apatinis posnapiai raudoni. Kojos rausvos, nagai šviesūs, akių rainelė raudona su gelsvuma. Psittacula krameri X Psittacula eupatria lutino hibridus, nuo grynakraujų lutino Aleksandro žieduotoji papūgų galima atskirti pagal dydį ir oranžines sparnų dėmeles. Grynakraujės lutino Aleksandro žieduotosios papūgos turi tamsiai raudonas sparnų dėmes ir yra daug didesnės už Psittacula krameri X Psittacula eupatria lutino hibridus.

Ispanijoje, yra užfiksuoti, už savo arealo išplitusių invazinių Aleksandro žieduotųjų papūgų (Psittacula eupatria) ir Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) tarprūšiniai hibridai.

Veisimasis

Veisimosi sezonas vyksta nuo lapkričio iki balandžio. Lizdus suka dideliuose medžiuose, kartais taip pat dideliuose sienų plyšiuose arba pastogėse. Mėgsta negyvas palmes ir minkštamedienius medžius, tai yra pušūnus (Pinophyta), arba tokius kaip kapokinius bombakmedžius (Bombax ceiba), kuriuose papūgėlės dažnai išgraužia duobutes. Taip pat naudojasi senomis geninių (Picidae) ir kitų paukščių lizdų duobutėmis, kurias jos paprastai išgraužia dar daugiau. Kartais peri kolonijoje. Keletas porų peri viename medyje. Jų lizdas išklotas pūvančia mediena. Deda nuo 2 iki 4 34,0 x 26,9 mm dydžio kiaušinių. Peri 28 dienas. Per 7 savaites pilnai apsiplunksnuoja ir dar po 21 dienų jaunikliai tampa pilnai savarankiškais.

Mityba

Jų mitybos racioną sudaro įv. sėklos, riešutai, vaisiai, uogos, lapų pumpurai, žiedai (Salmalia, Butea, Erythrina, Bassia latifolia) ir nektaras. Jos daro didelę žalą javų, ryžių ir kukurūzų laukams, taip pat vaismedžių plantacijoms, kai vaisių sulesa daugiau nei reikia prasimaitinimui.

Elgesys

Vidutiniškai arba labai triukšmingos papūgėlės. Jų balsas garsus, rėkiantis klyksmas, gilesnis nei Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri). Aktyvios, daug kramsnoja. Ištvermingos, įskaitant ištvermingos kai aklimatizuojasi naujose vietovėse. Nesugyvenamas charakteris su kitais paukščiais. Iš pradžių nedrąsi, bet greitai pripranta prie prižiūrėtojo ir gali tapti patiklia.

Ne veisimosi sezono metu gyvena poromis arba mažomis grupėmis. Vakare susiburia į didesnius, kartais daugiau nei tūkstančio paukščių būrius ant medžių grupių arba miško ruože. Auštant, garsingais klyksmais mažos grupės išskrenda į maitinimosi vietas. Skrisdamos į maitinimosi vietas grupė sudaro uždarą būrį. Skrenda greitai ir tiesiai, dažnai aukštai, su lėtu, ritmingu sparnų plasnojimu. Atsargios ir baikščios.

Amžius

Aleksandro žieduotosios papūgos gyvena 20-30 metų.

Pavadinimo kilmė

Jos pavadintos Aleksandro Makedoniečio garbei, kuris iš Pandžabo į įvairias Europos ir Viduržemio jūros regiono šalis atgabeno daugybę šių paukščių, kuriuos vertino karališkos šeimos, didikai ir karvedžiai.

Taip pat skaitykite

• Kramerio žieduotoji papūga (Psittacula krameri)
• Pilkoji žieduotoji papūga (Psittacula bensoni)
• Paprastoji kalita (Myiopsitta monachus)
• Invazinė rūšis

Galerija

• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų porelė (kairėje patelė, dešinėje patinėlis) Delyje (Indija)
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų besiporuojanti porelė (viršuje patinėlis) Honkonge
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis (Stambulas, Turkija)
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patelė Mumbajaus mieste
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patelė
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis Džamu ir Kašmyre
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patelė uokse
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūga medžio plyšyje
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų porelė (priekyje patinėlis) prie lizdavietės pastato sienos plyšyje
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis prie pastato sienos plyšio ir kairėje miesto balandis (Columba livia domestica), Delyje
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis (Javatmale, Maharaštros valstija)
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patelė
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis Javatmalo apskrityje (Maharaštros valstija)
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis Delyje
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis skrydyje (Pakistanas)
• 
  Aleksandro žieduotųjų papūgų patinėlis skrydyje (Honkongas)
• 
  Besileidžianti Aleksandro žieduotoji papūga (Honkongas)

Nuorodos

• parrots.org / Alexandrine Parakeet (Palaeornis eupatria) | World Parrot Trust
• xeno-canto.org / Alexandrine Parakeet · Psittacula eupatria · (Linnaeus, 1766) | Aleksandro žieduotųjų papūgų kvykavimo įrašų kolekcija
• youtube.com / Alexandrine Parrot Natural Sounds / Voices (Aleksandro žieduotosios papūgos balsas)
• youtube.com / Alexandrine Parakeet, Surjapur Wetlands 19 Nov 2023 (Aleksandro žieduotoji papūga Indijos Surdžapūro šlapynėse)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.