Pereiti prie turinio

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia

Koordinatės: 54°49′00″š. pl. 24°50′25″r. ilg. / 54.8167°š. pl. 24.8402°r. ilg. / 54.8167; 24.8402
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°49′00″š. pl. 24°50′25″r. ilg. / 54.8167°š. pl. 24.8402°r. ilg. / 54.8167; 24.8402

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Elektrėnų
Savivaldybė Elektrėnų savivaldybė
Gyvenvietė Kazokiškės
Adresas Bažnyčios g. 22
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1609 m.
Interjeras

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus. Šventovė yra viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Kaišiadorių vyskupijoje.[1]

Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrinius votus, bet 1743 m. jie pavogti.

1609 m. ant Kazokiškių kalvelės dvarininkas Stanislovas Beinartas pastatydino bažnyčią ir ją perdavė dominikonams. Į ją 1680 m. atvežta Marijos Nugalėtojos paveikslo kopija (žmonių nuo 1700 m. laikoma stebuklinga; originalas Neapolyje). Kazokiškės 16491864 m. priklausė Paparčių dominikonų vienuolynui. Nuo 1700 m. Kazokiškėse nuolat gyveno kunigas. Kazokiškės buvo Paparčių parapijos, po 1864 m. – Žaslių parapijos filija.

17821790 m. bažnyčia rekonstruota. Manoma, kad rekonstrukcijos projekto autorius yra Augustinas Kosakauskas, o barokinė fasado dalis likusi iš senosios bažnyčios. 1905 m. kunigas Jonas Bobkevičius prisaikdino bažnyčios lankytojus kalbėti tik lenkiškai. Jis lietuvių šeimų vaikus rašydavo į juodąją knygą.

1948 m. klebonas Juozapas Čaplikas suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti. 1954–1957 m. parapijos klebonu dirbo kunigas, istorikas Juozapas Stakauskas.

Bažnyčia vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė, vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šalia vartų – tinkuoto mūro varpinė. Šventoriuje yra senos kapinės.

Bažnyčios viduje – paveikslai „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu“ (XVII a., gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), „Šv. Kazimieras“, bažnyčios fundatoriaus S. Beinarto portretas (abu XVIII a.) ir kiti, taip pat skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), geležinis ornamentuotas kryžius (XIX a.), kryželis (1799 m.)