Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia.

54°53′38″ š. pl. 23°59′19.6″ r. ilg. / 54.89389°š. pl. 23.988778°r. ilg. / 54.89389; 23.988778

Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno I
Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	R. Kalantos g. 38
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1934 m.

Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (arba Petrašiūnų bažnyčia) – katalikų bažnyčia, stovinti Kaune, rytinėje jo dalyje, dešiniajame Nemuno krante, Petrašiūnų mikrorajone. Bažnyčia įsikūrusi pramoniniame Kauno priemiestyje, ji tituluota visų labdaringų veiklų ir organizacijų globėjo, kilusio iš Prancūzijos Šv. Vincento Pauliečio (1581-1660) vardu. Petrašiūnų kapinės yra už 1,5 km į pietryčius.

Šv. Vincento Pauliečio parapijoje yra Pažaislyje stovinti Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia rektorato teisėmis. Parapija ribojasi su Švč. Jėzaus Širdies (Šančių), šv. Antano Paduviečio (Naujamiesčio), Gerojo Ganytojo (Dainavos) ir Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) parapijomis bei Vilkaviškio vyskupija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. Petrašiūnuose įsikūrė kapucinai. Jie pagal architekto Nikolajaus Mačiulskio projektą 1934 m. pastatė mūrinę bažnyčią (rūpinosi kun. Vincas Mieleška). Ją 1936 m. konsekravo apaštalinis nuncijus vysk. Antonijus Arata, o homiliją pasakė vysk. Teofilius Matulionis.

Iki parapijos įsteigimo 1948 m. bažnyčia Petrašiūnuose buvo Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijos filija. Broliai kapucinai būdavo skiriami Karmelitų parapijos vikarais, kurie dirbo ir Petrašiūnų filijoje.

Bažnyčios rūsyje buvo įrengta kino salė rodyti religinio turinio filmams. Kapucinai leido religinį „Lurdo“ žurnalą.

1948 m. buvo uždaryti Petrašiūnų kapucinų vienuolynas ir filija. Tais pačiais metais vyskupo dekretu įsteigta Petrašiūnų parapija, kad ji nebūtų sovietinės valdžios panaikinta. Nors sovietmečiu vienuolynas buvo uždarytas, vienuoliai persekiojami, tačiau bažnyčioje veikiančioje jaunimo zakristijoje apie 1970 m. ėmė rinktis Petrašiūnų jaunuoliai ir pogrindyje veikusios vienuolės. Jie dalyvaudavo pamaldose ir slapta mokė vaikus tikėjimo tiesų, ruošė sakramentams. Toje pačioje zakristijoje 1988 m. buvo kuriami ir pasirašomi reikalavimai sovietų valdžiai grąžinti tikintiesiems bažnyčias.^[1]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kardinolas Vincentas Sladkevičius pakvietė kapucinus į Dotnuvos vienuolyną, o 1995 m. grąžino ir Petrašiūnų bažnyčią. Šiuo metu kapucinai darbuojasi Petrašiūnuose, Kaune, ir Paulių kaime (Jurbarko rajone).

2006 m. spalio mėn. parapija pažymėjo Petrašiūnų bažnyčios pašventinimo 70-mečio jubiliejų.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petrašiūnų bažnyčia yra viena iš keturių tarpukario modernizmo bažnyčių Kaune.^[1] Turi romaninio ir gotikinio stilių požymių. Statinys stačiakampio plano, masyvus, vienabokštis, su 2 priestatais, yra rūsys. Sienose įrengti grakštūs aukšti langai. Šventoriuje ant kalvelės yra kapinaitės, kurias puošia kryždirbio Adolfo Teresiaus koplytstulpiai.