Kapucinai
Šis straipsnis apie katalikų vienuolių ordiną. Apie primatus skaitykite straipsnyje Kapucinai (beždžionės).
Kapucinai (oficialiai Mažesniųjų brolių kapucinų ordinas, lot. Ordo Fratrum Minorum Capucinorum, OFM Cap.) – katalikų vienuolių ordinas, nuo 1528 m. turintis popiežiaus teisių ordino statusą.[1] Pranciškonų atšaka, tad vadovaujasi Pranciškaus Asyžiečio regula ir testamentu bei savo konstitucija. Vienuolių tikslai – malda, apaštalavimas, pagalba ligoniams, vargšams.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapucinų abitas yra rudos spalvos, sujuosiamas virve su mazgais, su ilgu smailiu gobtuvu (it. cappuccio – „gobtuvas, kapiušonas“). Tokį abitą jie perėmė iš kamaldulių ordino, pas kuriuos iš pradžių glaudėsi.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsteigtas apie 1525 m. Italijoje (atsiskyrė nuo mažesniųjų brolių), kai pranciškonas observantas Matteo Serafini apleido savo konventą ir įsikūrė nuošalioje vietoje. Pasisiuvo paprastesnio sukirpimo abitą (kaip Pranciškus Asyžietis) ir prisiėmė atsiskyrėlišką, neturtingą ir kontempliatyvų atgailos gyvenimą. Juo pasekė kiti observantų ir konventualų pranciškonai. 1528 m. liepos 3 d. popiežius Klemensas VII savo bulėje suteikė leidimą „gyventi atsiskyrėlišką gyvenimą ir visur eiti pamokslaujant vargšams“.[2]
Į Lietuvą kapucinai atvyko 1928 m. iš Vokietijos, Plungėje 1930 m. atidarė mokyklą. 1935 m. jiems atiduota Kaune tuo metu dar nebaigta statyti Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. 1948 m. sovietų valdžia uždarė vienuolynus, visi broliai privalėjo išsiskirstyti po parapijas, nusivilkti abitus.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kapucinai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
- ↑ Kapucinų istorija. Kapucinai.lt (tikrinta 2023-08-23).
- ↑ Kapucinai Lietuvoje. Kapucinai.lt (tikrinta 2023-08-23).