Teofilius Matulionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Teofilius Matulionis
Palaimintasis
Teofilius Matulionis.jpg
Gimė: 1873 m. birželio 22 d.
Kudoriškis, Alantos valsčius
Mirė: 1962 m. rugpjūčio 20 d. (89 metai)
Šeduva, Radviliškio rajonas
Tautybė: lietuvis
Tėvas: Jurgis Matulionis
Motina: Ona Juočepytė-Matulionienė
Palaimintasis
Alma mater: 1900 m. Peterburgo dvasinė akademija
Commons-logo.svg Vikiteka: Teofilius MatulionisVikiteka
Paminklinė lenta Šeduvos bažnyčioje
2017–ieji paskelbti arkivyskupo T. Matulionio metais – ant bažnyčių iškabinti plakatai su jo atvaizdu

Teofilius Matulionis (1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Alantos valsčius – 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, Radviliškio rajonas) – Lietuvos arkivyskupas, kankinys, palaimintasis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Antalieptėje, 18871892 m. Daugpilio realinėje gimnazijoje. 1892–1900 m. (su pertrauka 18931895 m.) studijavo Peterburgo dvasinėje katalikų akademijoje, 1900 m. kovo 4 d. įšventintas kunigu. 1900–1901 m. Varaklianų (Latvija) katalikų parapijos vikaras, 1901–1910 m. Bikavos Švč. Jėzaus Širdies (Latvija) katalikų parapijos klebonas.

1910–1929 m. gyveno Sankt Peterburge (nuo 1924 m. Leningradas). 1910–1911 m. atliko bausmę vienuolyne. 1911–1914 m. Šv. Kotrynos bažnyčios vikaras. 1914–1923 m. Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas, čia pastatydino parapijos bažnyčios pagrindinį korpusą (bokštus–varpines buvo atsisakyta dėl lėšų trūkumo). 1923 m. atsisakęs valdžiai atiduoti brangius bažnytinius reikmenis su vyskupu Jonu Ciepliaku ir kitais 15 Petrogrado katalikų kunigų Maskvoje komunistų valdžios nuteistas 3 m. kalėti. 1925 m. amnestuotas, grįžo į parapiją Leningrade. 1929 m. vasario 9 d. nominuotas ir slapta konsekruotas tituliniu Matregos vyskupu, įgaliotas vadovauti Leningrado tikintiesiems. Už neva antitsovietinę veiklą SSRS saugumo tardytas, 1930 m. nuteistas 10 m. kalėti griežtojo režimo Solovkų lageryje.

1933 m. rudenį grąžintas į Lietuvą, gyveno Kaune, talkino Kauno arkivyskupui Juozapui Skvireckui pastoracijos darbuose. 1934 m. lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI. 1934–1936 m. gyveno JAV. Nuo 1937 m. benediktinių bažnyčios Kaune rektorius; čia įsteigė nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją. Gyvendamas Kaune vyskupas Teofilius susipažino su sesers Faustinos Kovalskos sklebiama Dievo Gailestingumo žinia ir pirmasis iš Bažnyčios hierarchų ėmė platinti Dievo Gailestingumo vainikėlį bei užsakė vieną iš pirmųjų Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopijų su lietuvišku užrašu. 1940 m. gegužės-birželio mėn. Lietuvos kariuomenės vyr. kapelionas. Gyvendamas pas seseris benediktines vyskupas Matulionis nacių okupacijos metais gelbėjo žydų vaikus. Nuo 1943 m. Kaišiadorių vyskupas. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais.

1946 m. SSRS okupacinės valdžios areštuotas, beveik metus laiko kalintas ir tardytas Vilniaus KGB rūmų rūsiuose, 1947 m. rugsėjo 27 d. Maskvoje nuteistas 7 m. kalėti, konfiskuotas visas jo turtas. 1947–1948 m. kalintas Oršoje, 1948 m. išvežtas į Vladimiro kalėjimą, 1953 m. kaip sunkus ligonis apgyvendintas Zubovo Polianos (Mordovija) neįgaliųjų namuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą, bet sovietų valdžia jam neleido valdyti vyskupijos. 1957 m. Birštone slapta konsekravo vyskupu kanauniką kunigą Vincentą Sladkevičių. 1958 m. sovietų valdžios ištremtas į Šeduvą, iš čia slapta nuo valdžios rūpinosi savo vyskupijos reikalais. 1962 m. vasario 9 d. popiežius Jonas XXIII suteikė arkivyskupo titulą. Mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d. po rugpjūčio 17 d. SSRS saugumo jo bute atliktos kratos ir nenustatytų vaistų injekcijos. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. 1990 m. pradėta jo beatifikacijos byla, 2008 m. baigta, dokumentai įteikti Šventųjų skelbimo kongregacijai. [1][2][3]

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju.

Skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – ceremonija įvyko 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus Katedros aikštėje.

Įvertinimas ir įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2003 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (po mirties) už žydų gelbėjimą nacių okupacijos metu. [4]
  • 2006 m. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (po mirties) [5]
  • Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė 2017–uosius metus arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jų šūkiu pasirinkti žodžiai iš Evangelijos: „Tiesa padarys jus laisvus“.[6] Metų ženklo aut. dizainerė Silvija Knezekytė.
  • 2017 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas Kaišiadorių garbės piliečiu.
  • 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus arkikatedros aikštėje paskelbtas Katalikų bažnyčios palaimintuoju.
  • 2017 m. rugpjūčio 10 d. Sankt Peterburgo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje atidengta atminimo lenta T. Matulioniui.[7]
  • 2017 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katalikiška "Versmės" gimnazija tapo Vilniaus palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija (http://www.vvkg.lt).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis: ganytojas, kalinys, kankinys ir laimėtojas / Pranas Gaida. – Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1981. – 369 p.: iliustr.
  • Erzbischof Teofilius Matulionis: Hirte, Gefangener, Märtyrer / Pranas Gaida; aus dem Litauischen autorisiert übersetzt von Konstantin Gulbinas. – München: Schnell & Steiner, 1986. – 168 p.: iliustr.
  • Bispo, Prisionero e Martir do comunismo. – Sao Paulo, 1991.
  • Arkivyskupas Teofilius Matulionis, 1873–1962 (sud. Stanislovas Kiškis). – Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. – 234 p.: iliustr. – ISBN 9986-549-04-3
  • Atlikę pareigą: vyskupai KGB (NKGB, MGB) kalėjimuose (sud. Vidas Spengla). – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1997. – 205 p.: iliustr. – ISBN 9986-04-070-1
  • Undying mortal: Archbishop Teofilius Matulionis – shepherd, prisoner, martyr / Pranas Gaida; translated by Anthony A. Jurgelaitis. – Toronto: Lights of Homeland, 1997. – 176 p.: iliustr. – ISBN 0-9682427-0-7
  • Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme. Fontes historiae Lituaniae, vol 5. – Vilnius, 2000.
  • Šeduvių dovana arkivyskupui Teofiliui Matulioniui: eilėraščiai / Antanas Valantinas. – Vadaktai / Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2002. – 43 p. – ISBN 9955-412-54-2
  • Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose / Lietuvių katalikų mokslo akademija (sud. Jonas Boruta, Elena Neniškytė, Algimantas Katilius). – Vilnius: Katalikų akademija, 2002. – 190 p.: portr. – ISBN 9986-592-37-2
  • Arkivyskupas Teofilius Matulionis (sud. Stanislovas Kiškis). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Savastis, 2008. – 238 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-420-74-3

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Juozapas Matulaitis-Labukas
BishopCoA PioM.svg
Kaišiadorių vyskupas

19431946 m.
Po to:
Bernardas Sužiedėlis
Prieš tai:
Vincentas Sladkevičius
BishopCoA PioM.svg
Kaišiadorių vyskupas

19571959 m.
Po to:
Juozapas Meidus