Pavasarininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pavasarininkų sąskrydis Labanore, 1936 m.
Žurnalas „Pavasaris“, 1912 m.

Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“ arba Pavasarininkai – katalikiška jaunimo organizacija, veikusi 19071940 m. Oficialus pavadinimas priimtas 1919 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga (nuo 1933 m. Federacija) „Pavasaris“ buvo kaimo ir miesto jaunimo organizacija, išaugusi iš 19071914 m. Lietuvoje veikusių slaptų jaunimo kuopelių prie „Žiburio“ ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų skyrių.

Katalikų jaunimo organizacijos įkūrimu ypač rūpinosi kanauninkas Povilas Dogelis, vadinamas pavasarininkijos tėvu. Kai 1912 m. buvo įkurtas laikraštis „Pavasaris“, jis tapo jau veikiančių kuopelių jungtis ir davė šiai organizacijai vardą.

Nepriklausomoje Lietuvoje pavasarininkų organizacija smarkiai išaugo, ypač, kai jai 19221928 m. vadovavo Juozas Eretas, o po to Juozas Leimonas.

Nuo 1933 m. organizacija pasidalijo į vyrų ir mergaičių sąjungas ir 1940 m. turėjo apie 100 000 narių. Jai vadovavo mokytojas Antanas Valaitis.

Organizacijos periodiniai leidiniai:

Paminklai pavasarininkams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]