Pereiti prie turinio

Bajorkaimis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Bajorkaimis“. Ukrainos dailininko S. Vasylkivskio paveikslas, XX a. pradžia

Bajorkaimis (arba akalyčia, akalica, okolica; lenk. okolica, rus. околица) – Lietuvos smulkiųjų bajorų apgyvendinta gyvenvietė. Tai vienos iš seniausių teritorinių bendruomenių, įteisintos XVI a. viduryje. Jų gyventojai buvo vadinami okolicų šlėktomis (lenk. szlachta okoliczna).[1] Labiausiai buvo paplitę vidurio ir šiaurės vakarų Lietuvoje. Akalicomis vadinti smulkiųjų bajorėlių kaimai, ypač gausūs Liaudoje.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atsirado iš pasiturinčių lietuvių šeimų kiemų, kurios dar iki valstybės susidarymo ar jos kūrimosi laikotarpiu sugebėdavo išrengti raitelį į karą. Tokios šeimos ilgainiui įgijo bajoro titulą ir teises, pateko į bajorų karių sąrašus, todėl jų gyvenviečių nepalietė XVI a. Valakų reforma. Bajorkaimiai dažniasia plėtojosi kaip kupetiniai kaimai – jų pastatai ir sodybos buvo pastatyti laisvai, derėjo prie aplinkos, dirbamoji žemė paprastai nesuskaidyta į rėžius, ją sudarė daugelis netaisyklingų sklypų. LDK laikotarpiu bajorkaimių savininkai neturėjo ar mažai teturėjo šeimynos ir didžiojo kunigaikščio dovanotų veldamų.[3]

Labiausiai buvo paplitę Lietuvos viduryje ir šiaurės vakaruose. Lietuvos pietryčiuose jų išliko iki sovietinės kolektyvizacijos. Dažno pavadinimas kilęs iš savininko vardo, pavardės ar pravardės. Bajorkaimiais buvę dabartiniai kaimai – Černiauskynė, Dapšiai, Drąseikonys, Gikonys, Kylatrakis, Pavartės, Sokonys (Prienai), Vainiūnai ir kt. Dabartinė prasmė atitinka anglišką terminą „estate village“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Filomena Kavoliūtė, VU, „Laukuvos apylinkių kultūrinio kraštovaizdžio raida“
  2. Akalica. Bajorkaimis. Lietuvių enciklopedija, I t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1953, T. 1: A, 63 psl.
  3. Bajorkaimiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-08).