Juozapas Paulauskas
| Juozapas Paulauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1860 m. Darbėnai |
| Mirė | 1945 m. vasario 13 d. (~85 metai) Grūšlaukė |
| Veikla | Liaudies meistras, knygnešys |
Juozapas Paulauskas (1860 m., Darbėnų apylinkėje, Telšių aps., Kauno gub. – 1945 m. vasario 13 d., Grūšlaukės k., Darbėnų vls., Kretingos aps.) – Lietuvos liaudies meistras, knygnešys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paaugęs tarnavo samdiniu pas ūkininkus, 1881–1886 m. – Rusijos imperijos kariuomenėje. Grįžęs ėmėsi paupario amato, vertėsi smulkiąja prekyba, slapta prekiavo draudžiama lietuviška spauda, kurią su broliu Pranciškumi gabendavo iš Mažosios Lietuvos, komplektavo iliustruotus leidinius. Platino religinio ir pasaulietinio turinio raižinius, pats juos raižė. Mėgo drožinėti, meistrauti. Vedęs apsigyveno Grūšlaukėje, kur pas liaudies meistrą Antaną Klanių-Klanevičių išmoko kryždirbystės paslapčių.
Pagal užsakymus Šiaurės vakarų Lietuvos kaimų pakelėse, kapinaitėse ir sodybose pastatė per 400 ornamentuotų medinių kryžių, koplytstulpių ir koplytėlių. Sukūrė apie 2000 medinių šventųjų skulptūrų, kurias dėjo į pastatytas koplytėles, taip pat pardavinėjo Kretingoje, Skuode, Plungėje, Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose atlaidų, turgų ir mugių metu. Taip pat drožė pasaulietinio turinio skulptūras (velnius, avinėlius ir pan.), tabokines, lazdas, žaislus.
Dalis jo kūrybinio palikimo saugoma Nacionaliniame, Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Kretingos muziejuose.
Palaidotas Grūšlaukės kapinėse.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J. Petrulis, Z. Žemaitytė. Tūkstančio skulptūrų meistras // Kultūros barai – 1966, Nr. 12, p. 21-24
- Kazimieras Paulauskas. Žemaičių krašto dievdirbys // Švyturys (Kretinga) – 1990, gruodžio 23, p. 3
- Danutė Šorienė. Juozą Paulauską prisimenant (1860–1945) // Pajūrio naujienos – 2005, balandžio 8, priedas „Smiltys“, p. 4