Narmantai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Klaipėdos rajone žr. Narmantai (Klaipėda).
Portal.svg
Narmantai
Narmontai koplytele3 2006.jpg
Pakelės koplytėlė prie Litvinienės sodybos

Narmantai
Koordinatės 56°06′50″š. pl. 21°27′40″r. ilg. / 56.114°š. pl. 21.461°r. ilg. / 56.114; 21.461 (Narmantai)Koordinatės: 56°06′50″š. pl. 21°27′40″r. ilg. / 56.114°š. pl. 21.461°r. ilg. / 56.114; 21.461 (Narmantai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 8 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: NarmantaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Narmantaĩ

Narmantai (Narmontai)kaimas šiauriniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Salantų ir 4 km į šiaurės rytus nuo Grūšlaukės.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narmontas (liet. Narmantas) daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Narmąty, Narmonty, Normonty, rus. Нармонты, Нармантай, liet. Narmontai, Narmantai, žem. Narmontā.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas plyti lygumoje. Jį iš šiaurės, vakarų ir pietvakarių juosia Spanguolyno, Peldinės ir Narmantų miškai. Titk pietryčiuose - rytuose kaimas susisiekia su Jakštaičių, vakaruose – su Peldžių kaimo žemėmis. Pietrytinėje dalyje išteka Juodupis – kairysis Erlos intakas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Serapinai – 2 km
LENKIMAI – 12 km
Žalgiriai – 3 km Palšiai – 3 km
MOSĖDIS – 9 km
Blank-50px.png
Peldžiai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Jakštaičiai
Grūšlaukė – 4 km
DARBĖNAI – 15 km
Bajoraliai – 5 km Juodupėnai – 3 km
SALANTAI – 9 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susiformavo XVIXVII a. Priklausė Salantų, o nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Pirmąkart paminėtas 1750 m. Salantų parapijos gyvenviečių sąraše.[2]

1750 m. buvo 7, 1821 ir 1843 m. – 9, 1846 m. – 10, 1866 m. – 12 dūmų,[3] 1923 m. – 29 ūkiai.[4]

Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčių kunigai.

Lietuvos žemės reformos metu gatvinis kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius. Iš Grūšlaukės per kaimą link Skuodo nutiestas žvyrkelis, tiesiogiai sujungęs Skuodą su apskrities centru – Kretinga.

Kaimas turėjo savo kapines, kuriose mirusieji laidoti iki XVIII a. pab.

Narmantus juosiančiame miškų masyve 19441952 m. veikė LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai.

Pokariu Narmantai ir Jakštaičiai buvo sujungti į vieną kolūkį, kurio centrinė gyvenvietė pradėta statytis ties riba su Jakštaičiais, prie kelio Narmantai–Juodupėnai. Vėliau ūkis buvo prijungtas prie Kirovo kolūkio, o naujoji gyvenvietė liko pagalbine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919-1940 Juodupėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941 Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941-1944 Juoduopėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944-1950 Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950-1953 Bargalio apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1959 Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
1959-1972 Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
1972-1995 Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
69 88 122 176 16 8


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

– P. Gedrimo sodybvietės koplytėlė (XIX a. pab. pastatė F. Gedrimas; rekonstr. XX a. pab.);
– J. Vasiliausko sodybvietės koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pab.; rekonstr. 1920 m. ir XX a. pab.);
– pakelės koplytėlė su Marijos, Lurdo Marijos, Piemenėlio, Angelo su gėle ir klūpančio angelo skulptūromis (1938 m. pastatė D. Kuprys; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– B. Litvinienės sodybos koplytėlė su Šv. Pranciškaus ir Angelo skulptūromis (1935 m.; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– kryžkelės koplytstulpis su Švč. Lurdo Marijos, Šv. Izidoriaus ir Šv. Jurgio skulptūromis (1912 m. pastatė, 1940 m. rekonstravo F. Gedrimas; skulptūrų autorius nenustatytas).[5]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskie w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165
  4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
  5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 664