Narmantai
- Apie kaimą Klaipėdos rajone žr. Narmantai (Klaipėda).
| Narmantai | ||
|---|---|---|
  Narmantai |
||
| 56°06′36″š. pl. 21°27′32″r. ilg. / 56.110°š. pl. 21.459°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 8 | |
Narmantai (arba Narmontai) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Salantų ir 4 km į šiaurės rytus nuo Grūšlaukės.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narmontas (liet. Narmantas) daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Narmąty, Narmonty, Normonty, rus. Нармонты, Нармантай, liet. Narmontai, Narmantai, žem. Narmontā.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas plyti lygumoje. Jį iš šiaurės, vakarų ir pietvakarių juosia Spanguolyno, Peldinės ir Narmantų miškai. Titk pietryčiuose - rytuose kaimas susisiekia su Jakštaičių, vakaruose – su Peldžių kaimo žemėmis. Pietrytinėje dalyje išteka Juodupis – kairysis Erlos intakas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas susiformavo XVI – XVII a. Priklausė Salantų, o nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Pirmąkart paminėtas 1750 m. Salantų parapijos gyvenviečių sąraše.[2]
1750 m. buvo 7, 1821 ir 1843 m. – 9, 1846 m. – 10, 1866 m. – 12 dūmų,[3] 1923 m. – 29 ūkiai.[4]
Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčių kunigai.
Lietuvos žemės reformos metu gatvinis kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius. Iš Grūšlaukės per kaimą link Skuodo nutiestas žvyrkelis, tiesiogiai sujungęs Skuodą su apskrities centru – Kretinga.
Kaimas turėjo savo kapines, kuriose mirusieji laidoti iki XVIII a. pab.
Narmantus juosiančiame miškų masyve 1944–1952 m. veikė LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai.
Pokariu Narmantai ir Jakštaičiai buvo sujungti į vieną kolūkį, kurio centrinė gyvenvietė pradėta statytis ties riba su Jakštaičiais, prie kelio Narmantai–Juodupėnai. Vėliau ūkis buvo prijungtas prie Kirovo kolūkio, o naujoji gyvenvietė liko pagalbine.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919-1940 | Juodupėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940-1941 | Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1941-1944 | Juoduopėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944-1950 | Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1950-1953 | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953-1959 | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959-1972 | Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1972-1995 | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 69 | 88 | 122 | 157 | 176 | 140 | ||
| 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | - | ||
| 88 | 18 | 18 | 16 | 8 | - | ||
| |||||||
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Narmantų senosios kapinės (XVI – XIX a.).
- Etninės mažosios architektūros statiniai:
– P. Gedrimo sodybvietės koplytėlė (XIX a. pab. pastatė F. Gedrimas; rekonstr. XX a. pab.);
– J. Vasiliausko sodybvietės koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pab.; rekonstr. 1920 m. ir XX a. pab.);
– pakelės koplytėlė su Marijos, Lurdo Marijos, Piemenėlio, Angelo su gėle ir klūpančio angelo skulptūromis (1938 m. pastatė D. Kuprys; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– B. Litvinienės sodybos koplytėlė su Šv. Pranciškaus ir Angelo skulptūromis (1935 m.; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– kryžkelės koplytstulpis su Švč. Lurdo Marijos, Šv. Izidoriaus ir Šv. Jurgio skulptūromis (1912 m. pastatė, 1940 m. rekonstravo F. Gedrimas; skulptūrų autorius nenustatytas).[12]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kryžkelės koplytstulpis (1912 m.; aut. F. Gedrimas) -
-
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskie w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 664
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Serapinai – 2 km LENKIMAI – 12 km |
Žalgiriai – 3 km | Palšiai – 3 km MOSĖDIS – 9 km |
| |||||||
| Peldžiai |
|
Jakštaičiai | |||||||||
| Grūšlaukė – 4 km DARBĖNAI – 15 km |
Bajoraliai – 5 km | Juodupėnai – 3 km SALANTAI – 9 km | |||||||||
