Imbarė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Imbarė
Imbare kryzius 2007.JPG
Kryžius Imbarės kaimo vakarinėje dalyje netoli piliaklanio

Imbarė
Koordinatės 56°01′19″š. pl. 21°34′59″r. ilg. / 56.022°š. pl. 21.583°r. ilg. / 56.022; 21.583 (Imbarė)Koordinatės: 56°01′19″š. pl. 21°34′59″r. ilg. / 56.022°š. pl. 21.583°r. ilg. / 56.022; 21.583 (Imbarė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 75 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ImbarėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Imbarė̃
Kilmininkas: Imbarė̃s
Naudininkas: Im̃barei
Galininkas: Im̃barę
Įnagininkas: Im̃bare
Vietininkas: Imbarėjè

Imbarėkaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3,5 km į pietus–pietvakarius nuo Salantų, Salanto kairiajame krante.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalbininkai vietovardį kildina iš žodžio liet. baras (lauko ruožas).
  • Padavimai mena, kad kaimui vardą davė legendinė Imbarės pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta motinai užkeikus (liet. užkeiktisen. žem. inbarti) dukrą už tai, kad ji pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį.

Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lot. Embare, lenk. Imbory, Jmbory, Inbory, vok. Inbary, rus. Имборы, Имбары, Инбары, Имброды, Имбарe, liet. Imbarai, Imbarė, žem. Imbarė.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas plyti prie Gedgaudų upelio. Ribojasi su Žvainiais, Gedgaudžiais, Gaivališke, Rekete, Skaudaliais ir Barzdžiais. Vakariniu pakraščiu teka Salantas ir jo intakas Pilsupis, pietiniu – kairysis jo intakas Blendžiava, į kurį pietrytiniame pakraštyje įteka Kūlupis. Šiaurinėje dalyje auga Imbarės biržtvos, centrinėje – Biržtvos, pietrytinėje – Vaivorinės, pietvakarinėje – Ožkinio krūmų miškai. Per kaimą eina keliai  2313  SalantaiSkaudaliaiNasrėnai  ir SalantaiImbarė. Reljefas lygus, vietomis išraižytas upelių slėnių.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Pesčiai – 5 km SALANTAI – 3,5 km
Žvainiai
Gedgaudžiai Blank-50px.png
Barzdžiai – 2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gaivališkė
Reketė – 2 km
Kalnalis – 2 km Skaudaliai ŠATEIKIAI – 6,5 km
Imbarės piliakalnis iš pietvakarių pusės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiais Imbarė priklausė Ceklio žemei. Čia stovėjo Imbarės pilis, pirmąkart paminėta 1253 m.[2]

XVXVI a. prie Salanto netoli piliakalnio pradėjo kurtis pirmosios kaimo sodybos. Kaimo žemė priklausė Platelių dvarui. Jai administruoti XVI a. piliakalnio priešpilyje buvo pastatyta ankstyvojo Imbarės dvaro sodyba.[3] Iš pradžių kaimas buvo kupetinis, o XVI a. 7–9 deš. žemių rytinėje dalyje suformuotas gatvinis-valakinis kaimas. Į pietus nuo jo, prie Blendžiavos upelio perkelta naujoji dvaro sodyba. XVIXIX a. priklausė Platelių seniūnijai, buvo vaitijos centras. jame gyveno 30–32 valstiečių šeimos.

1585 ir 1593 m. kaimui priklausė 32 valakai dirbamos žemės.[4] 1750 m. buvo 12, 1821, 1843, 1846, 1861 m. – po 18, 1866 m. – 16 kiemų,[5]

Nuo XVI a. kaime veikė dvejos kapinės: vienos – vakarinėje dalyje, Dvarlaukio kalvoje netoli piliakalnio, kitos – pietrytiniame pakraštyje netoli Kūlupio ir Blendžiavos santakos. Abejos uždarytos 1795 m. , o mirusiuosius pradėta laidoti Salantų parapijos kapinėse Gargždelėje. Dvasiniu kaimo gyvenimu iš pradžių rūpinosi Platelių, o nuo 1630 m. – Salantų bažnyčios kunigai.

XVIII a. pab. – XIX a. I pusėje miškingoje, bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavo vienkieminis Imbarės Medsėdžių užusienis, XX a. pr. tapęs savarankišku kaimu. 1870 m. kaime su užusieniu buvo 122 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 477 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius Platelių grafams Šuazeliams-Gufjė.[6] Po baudžiavos panaikinimo Platelių dvarui likusioje kaimo žemėje XIX a. II pusėje buvo įkurtas Naujosios Imbarės dvaras. Prie Blendžiavos upės 1861 m. stovėjo Imbarės dvaro vandens malūnas.[7]

XIXXX a. ūkininkų sodybas puošė ir ūkius nuo nelaimių saugojo monumentalūs kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai su šventųjų skulptūromis.[8]

1923 m. Imbarės kaime buvo 27, Imbarės Medsėdžiuose – 11, Imbarės dvare – 7, o Naujojoje Imbarėje – 2 ūkiai.[9] Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius, prie jo prijungti Imbarės Medsėdžiai, Imbarės dvaras ir dalis Gedgaudžių kaimo žemės. Išparceliuoto Naujosios Imbarės dvaro sodyboje 1920 m. įkurta Imbarės pradinė mokykla, o naujakuriams išdalintoje žemėje atsirado naujas Gaivališkės kaimas. Dalis Naujosios Imbarės dvaro žemės priskirta Žeimiams,[10] o Imbarės dvaro vandens malūnas – Skaudaliams.

Nuo 1919 m. Imbarė buvo seniūnijos,[11] 19401941 ir 19441954 m. – Imbarės apylinkė s centras.

Tarpukariu kaime veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis,[12]

Antrojo pasaulinio karo metais Sofija ir Pranas Kasperaičiai gelbėjo nuo žudynių Salantų žydus Basę Abelmanaitę ir Rapolą Veržbolauską. Už išgelbėtas gyvybes 1991 m. jiems suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o 2002 m. (po mirties) apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.[13]

1949 m. Imbarės ir aplinkinių kaimų ūkininkai buvo suvaryti į kolūkį Už taiką, kurio administracija įsikūrė Gargždelėje. XX a. 7 dešimtmetyje kolūkis pavadintas Imbarės vardu, o jo administracinis centras perkeltas į Žvainius, kuriuose įsteigti Imbarės kultūros namai, 19612009 m. veikė biblioteka.

2002 m. įkurta Imbariečių draugija – pirmoji Kretingos rajono savivaldybėje kaimo bendruomenė.[14]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1585XVIII a. Imbarės vaitijos centras, Platelių seniūnija
18611880? m. Platelių seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis
18801915 m. Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151950 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Imbarės apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Imbarės seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajonas


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1861 m. 1866 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[15] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[16] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
158 145 170 224 224 224 189 113 84 84 75


P. S. 1923 m. su Imbarės ir Naujosios Imbarės dvarais bei Imbarės Medsėdžių kaimu iš viso istorinėje Imbarės kaimo žemėje buvo 47 ūkiai ir 375 gyventojai.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vitalija Valančiūtė. Imbarės žemei – 750 metų. - Švyturys - 2003 m. gegužės 7 d. - Nr. 36. - P. 6, 8
  • Orestas Lidžius. Imbariečiai tvarkosi patys, nelaukdami valdžios malonės. - Valstiečių laikraštis - 2007 m. birželio 12. - P. 7, 17
  • Julius Kanarskas. Imbarės žemė: žvilgsnis į 755 metų praeitį. - Kretinga: Kretingos muziejus, 2008
  • Aistas Mendeika. Imbarės piliakalnyje griežė smuikas... - Švyturys - 2013 m. sausio 26 d. - P. 7, 11

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Liv-, Esth- und Curlaendisches Urkundenbuch nebst Regesten. - Reval, 1853. - T. 1, S. 327–329, Nr. CCXLIX
  3. Vytautas Daugudis. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai. - Žemaičių praeitis. - Vilnius, 1990. - T. 1. - P. 54–65
  4. Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссiею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 305, 460–461
  5. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 72
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 153
  6. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
  7. Материалы для географіи и статистики Россіи. Ковенская губернія . - С-Петербургъ, 1861. - Т. 4. - С. 738
  8. Danutė Dunauskaitė. Senosios liaudies kultūros pėdsakai. - Pajūrio naujienos - 2002 m. rugsėjo 17 d. - Nr. 73. - P. 5
  9. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  10. Vyriausybės žinios - 1927 m. lapkričio 22 d. - Nr. 262. - P. 9
  11. Savivaldybių žinynas. - Kaunas, 1932. - P. 602
  12. Jaunasis ūkininkas - 1940 m. rugsėjo 8 d. - Nr. 24. - P. 370
  13. Romualdas Beniušis. Pagarba holokausto aukoms – mūsų kultūros dalis. - Pajūrio naujienos - 2013 m. birželio 21 d. - Nr. 752]
  14. Imbarės kaimo bendruomenės istorija (parengė Julius Kanarskas). - Kretinga: Kretingos muziejus, 2008
  15. Imbarė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 640 psl.
  16. Imbarė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 49 psl.
  17. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 665 (Nr. 1518)
    Kultūros vertybių registas: Koplytstulpis
  • Imbarė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 332 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]