Imbarės akmuo (Laumės kūlis)
| Imbarės akmuo (Laumės kūlis) | |||
|---|---|---|---|
  Imbarės akmuo (Laumės kūlis) |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Aukštis | 1,5 m | ||
| Plotas | 3,2×4,2 m | ||
| Žvalgytas | 1993 m. | ||
Imbarės akmuo, vadinamas Laumės kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 21119, senas registro kodas – M153) – mitologinis akmuo šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarės kaime (Imbarės seniūnija), ties riba su Žvainiais, 0,27 km į vakarus nuo kelio Salantai – Imbarė, 0,75 km į rytus nuo Salanto ir Alkupio santakos, kairiuose jų krantuose.
Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmuo stambus, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, susmegęs žemėje, virš kurios kyšanti dalis 4,2 m ilgio, 3,2 m pločio, 1,4–1,5 m aukščio. Viršutinėje plokštumoje yra pėdą primenantis įdubimas, kurio ilgis 25 cm, plotis 8–10 cm, gylis 2–4 cm.[1]
1994 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų laikinąją apskaitą, 2000 m. registruotas kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąraše (M153),[2] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[3]
0,1 km į pietvakarius yra Imbarės alka, 0,34 km į pietryčius – rytus – Imbarės akmuo su dubenėliais, 0,65 km į pietryčius – Imbarės II akmuo su dubenėliais, 1,24 km į pietvakarius – Imbarės piliakalnis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietos gyventojai akmenį vadina Laumės akmeniu ir pasakoja, kad ant jo laumės papjovė pavogtas žmonių avis. Kiti pasakoja, kad prie akmens laumės papjovusios vogtą veršį. Seniau akmeniu gąsdindavo vaikus, drausdami jiems prie jo eiti, kad laumė nepagriebtų.
Seniau šalia akmens telkšojo kūdra, netoli kurios gulėjo Šventyklos vartais vadintas kitas stambus akmuo, o arčiau Alkupio aukštumoje stūksojo akmuo su dubenėliais. Pasakojama, kad senovėje šioje vietoje buvusi pagonių šventykla.
1979 m. melioratoriai kūdrą nusausino, Šventyklos akmenį suskaldė, o Laumės akmenį aplinkui atkasė ir nesėkmingai bandė nutempti šalin, tačiau jis tik pasviro ant šono ir liko gulėti dirvoje.
1993 m. žvalgė Vykintas Vaitkevičius, 1999 m. – Julius Kanarskas.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vykintas Vaitkevičius. Mosėdžio ir Salantų apylinkių senosios šventvietės. – Liaudies kultūra – 1995, Nr. 3. – P. 14
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 73, 74
- ↑ Valstybės žinios – 2001 m. birželio 21 d. – Nr. 50. – P. 93
- ↑ Kultūros vertybių registras: Akmuo vad. Laumės kūliu, Kretingos r. sav., Imbarės k. (Imbarės sen.)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Akmuo vad. Laumės kūliu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.
- Imbarės Laumės kūlis: Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.