Imbarės akmuo su dubeniu
| Imbarės akmuo su dubeniu | |||
|---|---|---|---|
  Imbarės akmuo su dubeniu |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Aukštis | 0,45 m | ||
| Plotas | 0,05 ha | ||
| Naudotas | II tūkst. I pusė | ||
| Žvalgytas | 1985, 1993, 1999, 2013 m. | ||
| Registro Nr. | 21121, M202 | ||
Imbarės, kitaip – Skaudalių, akmuo su dubeniu (valstybės saugomas kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 21121, senas registro kodas – M202, senas laikinos apskaitos Nr. 377/4) – mitologinis akmuo šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 0,6 km į vakarus nuo kelio 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai ir 0,94 km į pietvakarius nuo jo sankryžos su keliu Salantai–Imbarė, Salanto kairiajame krante, Ožkinio krūmų miške.
Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Guli Salanto kairiojo kranto šlaite, Skaudalių alkoje, šalia ąžuolynu apaugusios griovos, 2 m į šiaurės vakarus nuo akivaro. Akmuo nedidelis, 75 cm ilgio šiaurės – pietų kryptimi, 55 cm pločio ir 45 cm aukščio. Vakarų, pietų ir pietryčių pusėse šonai nuskelti. Viršuje, kiek į pietų pusę, iškaltas netaisyklingo apskritimo pavidalo, 24–28 cm skersmens ir iki 6 cm gylio dubuo. Akmens kraštas į šiaurės pusę nuolaidus. Teritorija apaugusi mišku. Anotacinio ženklo nėra.
Teritorijos plotas – 0,05 ha.
28 m į vakarus yra Imbarės (Skaudalių) II akmuo su dubeniu, 0,4 km į šiaurės rytus – Imbarės kapinynas, 0,73 km į šiaurę – Imbarės piliakalnis.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmens aplinką 1985 m. žvalgė Vytautas Daugudis, 1993 m. – Vykintas Vaitkevičius, 1999 ir 2013 m. – Julius Kanarskas.
1985 m. zondais ištyrus aplinką, 20–30 cm gylyje rasta laužavietės pėdsakų. V. Daugudžio nuomone, akmuo – šioje vietoje po Žemaitijos krikšto veikusios žemaičių pagonių šventovė aukuras.
1994 m. įrašytas į laikinąją kultūros paminklų apskaitą,[1] 2001 m. registruotas kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąraše, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[2]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vytautas Daugudis. Iš tolimos Imbarės praeities. – Švyturys – 1986 m. sausio 9 d.
- Vytautas Daugudis. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu. – Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra. – Vilnius, 1992. – P. 58
- Vytautas Daugudis. Die Eisenzeitlichen Kultstätten in Litauen.- Archaeologia Baltica. – Vilnius, 1995
- Vykintas Vaitkevičius. Mosėdžio ir Salantų apylinkių senosios šventvietės. – Liaudies kultūra, 1995. – Nr. 3. – P. 14–15
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 102–103 (Skaudaliai)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1994-05-06 raštas Nr. 01-7-297
- ↑ Skaudalių akmuo su dubeniu: Kultūros vertybių registras, u. k. 21121[neveikianti nuoroda]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Akmuo su dubeniu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.
- Skaudalių akmuo su dubeniu: Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.