Barzdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Barzdžiai
Barzdžių kapinės 1999.JPG
Barzdžių senosios kapinės – Maro kapeliai

Barzdžiai
Koordinatės 56°01′52″š. pl. 21°31′41″r. ilg. / 56.031°š. pl. 21.528°r. ilg. / 56.031; 21.528 (Barzdžiai)Koordinatės: 56°01′52″š. pl. 21°31′41″r. ilg. / 56.031°š. pl. 21.528°r. ilg. / 56.031; 21.528 (Barzdžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 108 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka BarzdžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Barzdžiaĩ
Kilmininkas: Barzdžių̃
Naudininkas: Barzdžiáms
Galininkas: Barzdžiùs
Įnagininkas: Barzdžiaĩs
Vietininkas: Barzdžiuosè

Barzdžiai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , Salanto dešiniajame krante.

Kitapus Salanto priešais kaimą stūkso Imbarės piliakalnis.


Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Barzdys daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Bardzie, Bordzie, rus. Бoрзди, Барздзе, Барзджяй, vok. Barsdse, liet. Barzdžiai, žem. Barzdē.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės plyti Salanto dešiniajame krante. Šiaurėje jos ribojasi su Klecininkais, vakaruose – šiaurės vakaruose – su Barzdžių Medsėdžiais, pietvakariuose – su Klausgalvų Medsėdžiais, pietuose – su Klausgalvais.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Barzdžių Medsėdžiai Klecininkai SALANTAI – 4 km
Žvainiai – 2 km
Blank-50px.png
Mažieji Žalimai – 3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Imbarė
Klausgalvų Medsėdžiai – 2 km Kalnalis
Klausgalvai – 2 km
Skaudaliai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Musteikų sklype 1938 m. rasti žalvariniai žiedai ir kultūrinio sluoksnio liekanos liudija, kad žmonių čia gyventa nuo I tūkstantmečio.[2]

Susiformavo XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos inventoriuje.[3]

Nuo XVI a. priklausė Platelių dvarui, o nuo XVIII a. – jo administraciniam-ūkiniam padaliniui Šalyno palivarkui. 1585 m. kaimui priklausė 14 valakų dirbamos žemės, kurią iš dvaro nuomavo 12 valstiečių.

1750 m. buvo 9, 1821 ir 1843 m. – 26, 1846 ir 1866 m. – 20 kiemų,[4]

Panaikinus baudžiavą, 1870 m. kaime buvo 113 revizinių sielų (prievolininkų) ir 442 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai grafo Šuazelio Šalyno dvare atlikinėjo atodirbio prievolę.[5] XVIII a. kaimo bendro naudojimo kaimo žemėse (ganyklose ir iškirstuose miškuose) susiformavo Barzdžių Medsėdžių užusienis, kuris vėliau tapo savarankišku kaimu.

1923 m. buvo 24 ūkiai,[6] 2008 m. – 14 sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1585 m. – XVIII a. Imbarės vaitija, Platelių seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė
18611880? m. Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1880?–1915 m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19191940, 19411944 m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Kalnalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
19591963 m. Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Kalnalio seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
130 156 251 203 150 116 121 108


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, f. 1, b. 20. – L.209–213
  3. Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссiею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 305–306
  4. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011 m. – T. 15. – P. 71, 72
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 142
  5. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 78
  6. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  7. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios
  8. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Rūpintojėlio skulptūra

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]