Imbarės kapinynas

Koordinatės: 56°01′25″š. pl. 21°33′27″r. ilg. / 56.02364°š. pl. 21.557401°r. ilg. / 56.02364; 21.557401
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Imbarės kapinynas

Kapinyno vaizdas iš šiaurės rytų pusės.
Imbarės kapinynas
Imbarės kapinynas
Koordinatės
56°01′25″š. pl. 21°33′27″r. ilg. / 56.02364°š. pl. 21.557401°r. ilg. / 56.02364; 21.557401
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 5,8 ha
Naudotas XXIII a.
Žvalgytas 1984, 1985, 1987, 1992 m.
Tirtas 18851886, 1898 m.
Registro Nr. 12255

Imbarės kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 12255, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2402/A) – kapinynas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 0,14 km į vakarus nuo kelio NasrėnaiGedgaudžiai, Salanto kairiajame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas pakilioje aukštumoje ir žemesniame jos vakariniame pakraštyje. Teritorija dirvonuoja. Anotacinio ženklo ir riboženklių nėra.

Teritorijos plotas – 5,8 ha.

Į šiaurę ir šiaurės vakarus prasideda Imbarės piliakalnio papėdės gyvenvietė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinynas datuojamas XXIII a. Vėliau jo teritorijos rytiniame pakraštyje veikė ankstyvos Imbarės kapinės, kuriose XVXVIII a. laidoti kaimo ir dvaro gyventojai.

Kapinyne 1885–1886 m. rasti ginklai. Dail. Tadas Daugirdas, 1889 m.
Kapinyne 1885–1886 m. rasti papuošalai. Dail. Tadas Daugirdas, 1889 m.

XIX a. dirbant žemę buvo randama senienų, apie kurias 1884 m. pranešta Lietuvos praeities tyrinėtojui Tadui Daugirdui. 1898 m. kapinynas pažymėtas Fiodoro Pokrovskio išleistame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje,[1] o 1928 m. Petro Tarasenkos parengtame leidinyje apie Lietuvos archeologą.[2]

Kapinynas smarkiai apnaikintas XIX a. pabaigoje jį tyrinėjant, vėliau – intensyviai ariant, o XX a. 8 dešimtmetyje – melioruojant laukus. Melioracijos metu suartos ir pakraštyje buvusios kapinės.

1972 m. registruotas vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše (AV497),[3] tačiau nepavykus jo lokalizuoti, 1977 m. iš kultūros paminklų sąrašo išbrauktas.[4] 1993 m. įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, o 2005 m. jam suteiktas registrinio kultūros paveldo objekto statusas.[5]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo: 18851886 m. – Tadas Daugirdas,[6] 1898 m. – Juozapas Žiogas.[7]

Žvalgė: 19841985 m. – Vytautas Daugudis (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas), 1987 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Bronius Dakanis),[8] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).[9]

1885–1886 m. rasti 2 nedegintų ir 3 sudegintų mirusiųjų kapai su XXI a. įkapėmis. 1898 m. ištirti 33 X–XIII a. sudegintų mirusiųjų kapai.[10]

Daugumoje kapų rasta įkapių: papuošalų (žalvarinių apyrankių, pasaginių segių, gintaro ir žalvario karolių), buities reikmenų (diržų apkalų, skirstiklių), ginklų ir darbo įrankių (geležinių kirvių, ietigalių, peilių).

J. Žiogo kolekcija pateko į Šiaulių „Aušros” muziejų, kitų radinių saugojimo vieta nenustatyta.

Kapinynas priskiriamas kuršiams.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Фёдор Покровскій. Археологическая карта Ковенской губерніи. – Вильна, 1899. – С. 82–83
  2. Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 140
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 248
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977
  5. Kultūros vertybių registras: Senkapiai, Kretingos r. sav., Imbarė k. (Imbarės sen.)
  6. Tadeusz Dowgird. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi: Opiś cmentarzyska i piłkalnia w Imbarach oraz robot dokonanych w roku 1885 i 1886. – Pamiątnik fizyograficzny. – Warszawa, 1889. – Str. 3–11
  7. Жогасъ И. Археологическіе заметки по Тельшевскому уѣзду. – Памятная книжка Ковенской губерніи на 1901 годъ. – Ковна, 1900. – С. 46–47
  8. Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Algirdas Merkevičius, Gintautas Zabiela. 1987 m. žvalgyti paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. – Vilnius, 1988. – P. 173
  9. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14
  10. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3, Nr. 203, 204

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Senkapiai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20, l. 226–231 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.