Imbarės dvaras

Koordinatės: 21°34′48″š. pl. 56°00′50″r. ilg. / 21.580°š. pl. 56.014°r. ilg. / 21.580; 56.014
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

21°34′48″š. pl. 56°00′50″r. ilg. / 21.580°š. pl. 56.014°r. ilg. / 21.580; 56.014

Imbarės dvaras – istorinė dvarvietė šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 5 km į pietus nuo Salantų, Blendžiavos dešiniajame krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Imbarės dvaras įkurtas XVI a. Pirmoji sodyba stovėjo Imbarės piliakalnio priešpilyje, kuriame aptikta medinio gyvenamojo pastato liekanų, surinkta XVIXVII a. puodyninių krosnies koklių fragmentų.[1].

XVII a. dvaro sodyba buvo perkelta atokiau į pietus ir pastatyta Blendžiavos dešiniajame krante, prie jos dešiniojo intako Gedgaudų upelio, pietiniame Imbarės kaimo pakraštyje.

Imbarės dvaras buvo ūkinis-gamybinis Platelių dvaro padalinys (palivarkas), valdomas savininkų paskirto ūkvedžio. Iš jo buvo administruojami Platelių dvarininkams priklausę Imbarės, Skaudaičių, Kūlsodžio kaimai, kurių valstiečiai dvare ėjo lažą, atlikinėjo kitas prievoles. Prie Blendžiavos užtvankos dvaro savininkai pastatė vandens malūną.[2]

Panaikinus baudžiavą ir pravedus žemės reformą, dvarui liko vakarinėje Imbarės kaimo dalyje buvusi dirbama, pievų, ganyklų ir miško žemė. Grafai Šuazeliai-Gufjė ją kartu su dvaro sodyba nuomojo nuomininkams.

1923 m. dvare buvo 7 kiemai ir 56 gyventojai.[3] Lietuvos žemės reformos metu perteklinė Imbarės dvaro žemė 1928 m. buvo išdalinta Imbarės kaimo ūkininkams, o dvaro sodybą su jai palikta žeme įsigijo Keršulis, vėliau pardavęs M. Vosylienei.[4] Vandens malūnas buvo priskirtas Skaudalių kaimui. XX a. 4 dešimtmetyje Imbarės dvaro žemės tapo Imbarės kaimo dalimi.

Dvaro sodybos statiniai ir vandens malūnas neišliko (sovietmečiu nugriauti).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19151935? m. Imbarės seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1923 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6]
65 56


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kanarskas. Imbarės žemė: žvilgsnis į 755 metų praeitį. - Kretinga: Kretingos muziejus, 2008

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Daugudis. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai. - Žemaičių praeitis. - Vilnius, 1990. - T. 1. - P. 63
  2. Материалы для географіи и статистики Россіи. Ковенская губернія . - С-Петербургъ, 1861. - Т. 4. - С. 738
  3. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  4. Lietuvos žemės vardynas. - Imbarės dv., Salantų vls., Kretingos aps. - Surašė Vaclovas Vinčas, 1925 m.
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.