Naujosios Imbarės dvaras

Koordinatės: 21°36′07″š. pl. 56°01′12″r. ilg. / 21.602°š. pl. 56.020°r. ilg. / 21.602; 56.020
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

21°36′07″š. pl. 56°01′12″r. ilg. / 21.602°š. pl. 56.020°r. ilg. / 21.602; 56.020

Naujosios Imbarės dvaras – dvarvietė šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 5 km į pietryčius nuo Salantų ir 2 km į pietvakarius nuo kelio  169  SkuodasPlungė , Blendžiavos dešiniajame krante.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro valdos plytėjo tarp Imbarės, Gedgaudžių, Žeimių, Reketės ir Skaudalių kaimų. Dvaro žemėmis tekėjo Blendžiava ir dešinysis jos intakas Kūlupis.

Aplinkinės gyvenvietės

SALANTAI – 5 km Gedgaudžiai Žeimiai – 3 km
Imbarė
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Skaudaliai Sėleniai – 3 km Reketė
ŠATEIKIAI – 5 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po baudžiavos panaikinimo išdalinus valstiečiams dirbamą žemę, Platelių dvarui likusioje plėšininėje Imbarės kaimo bendrųjų ganyklų žemėje grafai Šuazeliai-Gufjė XIX a. II pusėje įkūrė palivarką. Norėdami atskirti nuo kito Imbarėje buvusio dvaro, pavadino jį Naująja Imbare. Dvarui priklausė apie 120 ha žemės, kurios centrinėje dalyje, į rytus nuo kaimo, dešiniajame Kūlupio krante buvo pastatyta palivarko sodyba – administracinis pastatas su kumetynu ir pagalbiniais ūkiniais-gamybiniais pastatais, pasodintas didelis vaismedžių sodas.

Imbarės gyventojai ir dvaro kumečiai palivarką vadino Tridvariu. Esą, taip jis buvo pavadintas todėl, kad dvaro statybos darbams vadovavusį meistrą persekiojo viduriavimas, t. y. žem. trida.

1923 m. dvare buvo 2 kiemai ir 41 gyventojas.[1] Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1922 m. dvaras buvo paimtas valstybės nuosavybėn ir išparceliuotas, o jo žemė 1926 m. išdalinta kumečiams bei iš Salantų valsčiaus kilusiems Lietuvos kariuomenės savanoriams. Naujoji gyvenvietė buvo pavadinta Gaivališkės kaimu, o pora dvaro žemės sklypų priskirta Žeimių kaimui.[2] Administracinis pastatas su sodu buvo perduotas Imbarės pradžios mokyklai, išlaikomai Kretingos apskrities savivaldybės.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kanarskas. Imbarės žemė: žvilgsnis į 755 metų praeitį. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2008. – P. 17, 22

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
  2. Vyriausybės žinios – 1927 m. lapkričio 22 d. – Nr. 262. – P. 9