Reketė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Reketė
Reketės stogastulpis 2011.JPG
Stogastulpis Reketės 500 metinėms pažymėti

Reketė
Koordinatės 56°00′29″š. pl. 21°37′30″r. ilg. / 56.008°š. pl. 21.625°r. ilg. / 56.008; 21.625 (Reketė)Koordinatės: 56°00′29″š. pl. 21°37′30″r. ilg. / 56.008°š. pl. 21.625°r. ilg. / 56.008; 21.625 (Reketė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 70 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ReketėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Rekẽtė
Kilmininkas: Rekẽtės
Naudininkas: Rekẽtei
Galininkas: Rekẽtę
Įnagininkas: Reketè
Vietininkas: Rekẽtėje

Reketėkaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 6 km į pietryčius nuo Salantų, į vakarus nuo kelio  169  SkuodasPlungė .

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsikūręs abipus Blendžiavos upelio, patenkančio į Minijos ichtiologinį draustinį. Šiaurėje ribojasi su Gedgaudžių ir Žeimių, rytuose-pietryčiuose – Šateikių, pietuose – Sėlenių, vakaruose – Gaivališkės ir Skaudalių kaimais. Pietrytiniame pakraštyje ošia Reketkalnio, pietvakariniame – Lieknių, vakariniame – Vaivorinės miškai. Šiaurės rytiniu pakraščiu praeina kelias PlungėSkuodas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Gedgaudžiai
SALANTAI – 6 km
Žeimiai Blank-50px.png
Gaivališkė
Skaudaliai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sėleniai ŠATEIKIAI – 4 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologijos paminklai liudija, kad kaimo žemėje gyvenama nuo I tūkstantmečio pradžios.

XIV a. II pusėje pradėjo kurtis Reketės kaimas, kuris pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1511 m.[2] XVI a. II pusėje suformuotas valakinis-gatvinis kaimas, kuris priklausė Platelių dvarui ir buvo Platelių seniūnijos Reketės vaitijos centras. 15851593 m. jame gyveno 52 valstiečių šeimos.[3]

1750 m. kaime buvo 9, 1821 ir 1843 m. – 28, 1846 m. – 30, 1866 m. – 31 dūmas.[4] Jo gyventojai buvo katalikai, kurių dvasiniu gyvenimu nuo XVI a. rūpinosi Platelių, o nuo 1630 m.Salantų bažnyčios kunigai.

1923 m. buvo 25 ūkiai.[5] Vykdant Lietuvos žemės reformą, gatvinis kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius. Kaimo pakraštyje, ties riba su Naujosios Imbarės dvaru prie Blendžiavos užtvankos stovėjo vandens malūnas.

Kryžius kalbininko A. Salio gimtinėje

Sovietmečiu kaimas priklausė Imbarės kolūkiui ir buvo pagalbinė ūkio gyvenvietė.

1992 m. įregistruota Reketės žemės ūkio bendrovė, kuriai po kelių metu suteiktas likviduojamos įmonės teisinis statusas.

Reketėje ūkininkauja Magdutė Kazbaraitienė, kurios gyvulininkystės ūkiui 2007 m. įteiktas Europos Sąjungos sertifikatas, liudijantis, kad ūkyje yra ES reikalavimus atitinkančios higienos ir ūkininkavimo sąlygos bei garantuota kontrolė nuo pašarų paruošimo iki pieno atidavimo bet kuriam ES supirkėjui.[6]

2011 m. pastatytas stogastulpis kaimo 500 metų jubiliejui paminėti (autorius Liudas Ruginis, Salantai).[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Reketės vaitijos centras, Platelių seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė
18611880? m. Šateikių seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis
19191950 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Salantų rajonas
19591995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Imbarės seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[8] 1986 m.[9] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
266 279 336 337 232 230 111 84 70


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Plateliai (monografija). - Vilnius: Versmė, 1999. - P. 43–44
  3. Aкты издаваемые Виленскою археографическою комиссieю. - Вильна, 1897. - T. 14 (Platelių valdos 1585 m. inventorius; Zabičių, Reketės, Skaudaičių, Imbarės ir Kūlupėnų kaimų 1593 m. inventorius)
  4. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 173
  5. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  6. Dovilė Simaitytė. Europiniai sertifikatai įteikti dar dviem rajono ūkininkams. - Pajūrio naujienos - 2007, rugpjūčio 7
  7. Diana Jomantaitė. Reketės kaimas atšventė gimtadienį. - Pajūrio naujienos - 2011 m. liepos 12 d.
  8. Reketė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 57 psl.
  9. Reketė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 526 psl.
  10. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. - Vilnius, 2004. - Nr. 3810

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]