Kalnalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Šilutės rajone žr. Kalnalis (Šilutė).
Portal.svg
Kalnalis
Kalnalis baznycia 2008.JPG
Šv. Lauryno bažnyčios statinių kompleksas

Kalnalis
Koordinatės 56°01′01″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 56.017°š. pl. 21.536°r. ilg. / 56.017; 21.536 (Kalnalis)Koordinatės: 56°01′01″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 56.017°š. pl. 21.536°r. ilg. / 56.017; 21.536 (Kalnalis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 42 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KalnalisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kalnãlis
Kilmininkas: Kalnãlio
Naudininkas: Kalnãliui
Galininkas: Kalnãlį
Įnagininkas: Kalnaliù
Vietininkas: Kalnãlyje

Kalnalis – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 6 km į pietvakarius nuo Salantų, Salantų RP, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , dešiniajame Salanto krante.

Seniūnaitijos centras. Veikia Šv. Lauryno bažnyčia (nuo 1777 m.), klebonija, Kalnalio bendruomenė. Yra Kalnalio apžvalgos bokštas (15 m aukščio) Salanto senlėnio panoramai apžvelgti (pastatytas 2006 m. Salantų RP direkcijos iniciatyva).

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilo nuo žodžio liet. kalnas mažybinės formos žemaičių tarme (žem. kalnalės). Kalnaliu XVIIXVIII a. buvo vadinamas Klausgalvų kaimo šiaurės rytinėje dalyje buvęs aukštumos kyšulys, įsiterpiantis tarp Salanto ir Kūlupio senslėnių. Pastačius Šv. Lauryno bažnyčią, Kalnaliu nuo XVIII a. buvo pradėtas vadinti šalia jos besikuriantis bažnytkaimis. Vietovardis rašomas lenk. Kałnele, Kalnieli, rus. Колнялисъ, Калнеле, Кальналис, Калналис, liet. Kalnalės, Kalnalis, žem. Kalnalės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs tarp Salanto ir Kūlupio slėnių stūksančios aukštumos šiaurinėje dalyje. Salantas teka rytiniu, o Kūlupis – vakariniu pakraščiu. Aukštumos šiaurės vakariniu šlaitu į Salanto senslėnį leidžiasi kelias  226  KartenaKūlupėnaiSalantai . Centrinėje kaimo dalyje, aukščiausioje aukštumos vietoje stovi Šv. Lauryno bažnyčia. Kaimas ribojasi su Klausgalvais, Barzdžiais ir Skaudaliais.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Leliūnai – 5 km Barzdžiai – 1 km SALANTAI – 6 km Blank-50px.png
Klausgalvų Medsėdžiai – 2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Imbarė – 2 km
Klausgalvai
Nasrėnai – 3 km
Skaudaliai – 1,5 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klausgalvų kaimo pakraštyje, Kalnaliu vadinamame aukštumos kyšulyje nuo XVII a. stovėjo Klausgalvų koplyčia. Vietoje jos kunigaikščiams Oginskiams 1777 m. pastačius Šv. Lauryno bažnyčią, XVIII a. pabaigoje susiformavo kelių kiemų gyvenvietė, XIX a. vadinta Kalnalio miesteliu, o XX a. I pusėje – bažnytkaimiu.

1821 ir 1843 m. miestelyje buvo po 6, 1846 m. – 8, 1866 m. – 11 katalikų kiemų.[2] Jame XIX a. I pusėje gyveno vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus sesuo Petronėlė Bagdzevičienė.[3]

Įsteigus valstiečių luomo savivaldą, 1861 m. Kalnalis tapo Grūšlaukės (nuo 1880 m. – Salantų) valsčiaus seniūnijos administraciniu centru. 1863 m. atstatyta gaisro metu sudegusi Šv. Lauryno bažnyčia, 1884 m. greta jos pastatyta varpinė.

1923 m. Kalnalių bažnytkaimyje buvo 12 kiemų.[4] 1926 m. gyvenvietė tapo Kalnalio parapijos centru. Joje atidaryta pašto agentūra, 1937 m. į kleboniją įvesta telefono linija, veikė J. Didelaičio laikrodžių remonto dirbtuvės ir fotografijos ateljė „FotoFuks“, Mortos Eisalaitės bakalėjos prekių krautuvė, Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvė (nuo 1940 m.). Prie bažnyčios veikė vaikų „Angelo Sargo“ kuopa, lietuvių katalikių moterų ir vyrų draugijos, pavasarininkai (1940 m. išleido savo laikraštį „Velkė“). Veiklumu pasižymėjo Kalnalio šaulių būrys (įkūrėjas ir valdybos pirmininkas J. Kudarauskas).[5]

Pokariu iki 1963 m. Kalnalis buvo apylinkės ir kolūkio administracinis centras. Jame veikė ryšių skyrius, parduotuvė, 19502009 m. – biblioteka, 1949 m. iš Klausgalvų kaimo atkelta mokykla (uždaryta 2002 m.).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611880 m. Kalnalio seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
18801915 m. Kalnalio seniūnijos centras, Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151940, 19411944 m. Kalnalio seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Kalnalio apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Kalnalio apylinkės centras, Salantų rajonas
19591963 m. Kalnalio apylinkės centras, Kretingos rajonas
19631995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Kalnalio seniūnaitijos centras,Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1861 m. 1866 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[6]
36 34 24 186 65 50
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
48 79 44 33 42 -


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Motiejus Valančius. Palangos Juzė. - Vilnius: Vaga, 1977
  • Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. - Vilnius: Mintis, 1992. - T. 4. - P. 331
  • Julius Kanarskas. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 329–377
  • Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. - Vilnius: Pradai, 1993. - P. 375
  • Audra Venckuvienė. Kalnalio staigmena – panorama nuo apžvalgos bokšto. - Vakarų ekspresas - 2007 m. liepos 18 d. - P. 10.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 72
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 155
  3. Vytautas Merkys. Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. - Vilnius: Mintis, 1999. - P. 36–37
  4. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  5. Julius Kanarskas. Kalnalis. - Pajūrio naujienos - 1999 m. vasario 2 d. - P. 5
  6. Kalnalis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 28 psl.
  7. Kalnalis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 187 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]