Žaslių geležinkelio stotis
| Žaslių gel. stotis | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 2016 m. | ||
  Žaslių gel. stotis |
||
| 54°50′10″š. pl. 24°35′20″r. ilg. / 54.836°š. pl. 24.589°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žaslių seniūnija | |
| Gyventojai | 52 | |
Žaslių geležinkelio stotis – buvusi gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Žaslių miestelio, prie geležinkelio Vilnius–Kaunas, dabar Guronių kaimo dalis. Yra geležinkelio stotis, kapinės, kaimo vakaruose stovi Guronių koplyčia, Marijos statula ir 5 koplytėlės. Prie pat geležinkelio stovi koplytstulpis Žaslių geležinkelio katastrofos aukoms atminti (pastatytas 1975 m.). Stoja traukiniai Vilnius–Kaunas.[2]
Stotis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] Žaslių geležinkelio stotis
| |
| 54°50′11″š. pl. 24°35′19″r. ilg. / 54.8364°š. pl. 24.5887°r. ilg. | |
| Adresas | Guronys, Stoties g. 8 |
| Atidaryta | 1862 m. |
| Peronų sk. | 2 |
| Aptarnaujanti įmonė | AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
| Žemėlapiai | Retromap.ru |
| Nuotraukos | Railwayz.info |
1862 m. Talpūnų kaimo žemėse pastatyta Žaslių geležinkelio stotis.[3] Pasakojama, kad stotis pastatyta atokiau nuo Žaslių, kadangi miestelio gyventojai nesutikę duoti rusų pareigūnams prašyto 2000 rublių kyšio, tačiau nėra aišku, ar tai tiesa.[4]
Tai buvo III klasės geležinkelio stotis prie Peterburgo–Varšuvos geležinkelio.[5] Tuo metu tai buvo didžiausia tarpinė stotis tarp Vilniaus ir Kauno su garvežių depu ir dirbtuve, joje garvežiai galėdavo prisipildyti vandens.[6] Pirmasis keleivių rūmų pastatas buvo medinis, prie jo įrengta apsisukimo aikštė, aplink simetriškai išdėstyti geležinkeliečių namai.[7]
1903 m. prie Žaslių stoties leista kurtis žydams.[8]
1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvos geležinkelių istorijoje Žaslių geležinkelio katastrofa, kurioje žuvo apie 20 žmonių.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1947 m. | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1983 m.[13] | 1987 m.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 138 | 215 | 230 | 351 | 475 | 654 | 589 | ||
| 1989 m.sur.[15] | 2000 m. | 2001 m.sur.[16] | 2003 m. | 2011 m.sur.[17] | 2013 m. | 2021 m.sur.[18] | ||
| 597 | 570 | 530 | 515 | 477 | 486 | 52 | ||
| ||||||||
Aplinkinės stotys ir stotelės | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Žasliai. (Stops.lt)
- ↑ Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
- ↑ Žaslių apylinkės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 503 psl.
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
- ↑ Liubomiras Viktoras Žeimantas. Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimas. Lietuvos istorijos metraštis, 2001. – Vilnius, 2000. // psl. 212.
- ↑ Agnė Gendrėnienė. Lietuvos plačiųjų geležinkelių stočių paveldas (iki 1940 m.). – Kultūros paminklai, 2011, 16, p. 128–147.
- ↑ Vytautas Česnulis. „Varėnai 150 metų“. – Vilnius, Rotas, 2012. ISBN 978-9955-832-52-2. // psl. 18
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žasliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 875 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žasliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 475 psl.
- ↑ Žasliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 639
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.