Pereiti prie turinio

Šeštokų geležinkelio stotis

Koordinatės: 54°21′39″š. pl. 23°26′27″r. ilg. / 54.3609°š. pl. 23.4407°r. ilg. / 54.3609; 23.4407
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šeštokų GS)

54°21′39″š. pl. 23°26′27″r. ilg. / 54.3609°š. pl. 23.4407°r. ilg. / 54.3609; 23.4407

  Šeštokų geležinkelio stotis
Stotis 2025 m.
Adresas Šeštokai, Sodų g. 13
Atidaryta 1898 m.
Peronų sk. 2
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
km
KAZLŲ RŪDA
Miliai
Naujiena
4,0
5,9
ŠEŠTOKAI
Krosna II
7,5
2,1
MOCKAVA
Krosna
Mockava (stotelė)
(Lietuvos–Lenkijos pasienis)
SUVALKAI
ALYTUS

Šeštokų geležinkelio stotis – stotis Šeštokuose (Lazdijų rajonas), miestelio centre prie Kauno–Varšuvos geležinkelio. Geležinkelio mazgas, kurio ypatinga savybė – dviejų skirtingo pločio vėžių sankirtos vieta.[1] Stotyje susieina dvi – 1435 mm ir 1520 mm pločio – geležinkelio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių Europos Sąjungos šalių.[2] Pro stotį važiuoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Varšuva, tačiau joje nestoja.

Stoties kompleksas yra valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 32383) – jam priklauso stoties pastatas (Nr. 32383) ir sandėlis (Nr. 32384). Tremtiniams pagerbti skvere prie geležinkelio stoties pastatytas kryžius ir paminklas.[3] Jis pastatytas iš šios stoties 1941 m. ir 19441952 m. ištremtų Lazdijų krašto gyventojų atminimui (autorius Liaukus, 1991 m.).[4]

Drezina „WM-15“ Šeštokų stotyje 2015 m.

Geležinkelio stotis pastatyta 1898 m. šalia tuo metu stovėjusio Šeštokų dvaro, kai buvo nutiestas Užnemunės geležinkelis. Stoties pastatą suprojektavo ir statybas prižiūrėjo inžinierius Aleksandras Gasketas. Vėliau pastatyti sandėliai, butai tarnautojams, čia ir šiandien dar gyvena žmonės. Po I pasaulinio karo Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, Užnemunės geležinkelis tapo atskirtas nuo likusios Lietuvos, tad Šeštokų stotis buvo izoliuota. 1921–1923 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis sujungė Šeštokus su likusiu Lietuvos geležinkelio tinklu,[5] Šeštokai tapo geležinkelio mazgu. 1923 m. stoties gyvenvietėje surašyti 143 gyventojai.[6]

Iš Šeštokų geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14 d. buvo pradėti tremti į Sibirą šviesiausi Lietuvos žmonės, taip pat iš tos pačios stoties 1941 m. žydai buvo išvaryti link Kalvarijos, kur pasitiko tragišką savo likimą.[7] 1991 m. tremtiniams atminti pastatytas paminklinis kryžius.

Po II pasaulinio karo geležinkelis į Alytų kurį laiką neveikė, bet 1958 m. buvo nutiestas Šeštokų–Simno ruožas (18 km), o 1959 m. ir Simno–Alytaus ruožas (27 km).[8]

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šeštokai tapo Lietuvos vartais į Europą. 1992 m. liepos 7 d. atidarytas keleivinių traukinių eismas į Lenkiją (Suvalkus).[9] Įrengus tinkamą infrastruktūrą 1994 m. pradėta vežti krovinius.[10] 1998 m. suremontuotas stoties pastatas.[11] 2000 m. spalio 29 d. atidarytas tiesioginis keleivinių traukinių eismas maršrutu Vilnius–Varšuva.[12] 2008 m. stotis įtraukta į kultūros paveldo sąrašą.[13]

  1. Šeštokų geležinkelio stotis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-03-29).
  2. Šeštokų geležinkelio stotis. Dzukuzinios.lt (tikrinta 2023-03-29).
  3. Šeštokų geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2023-03-29 iš Wayback Machine projekto. AtraskDzukija.lt (tikrinta 2023-03-29).
  4. Lazdijų rajono paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).
  5. Šeštokai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-05-26).
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Šeštokų geležinkelio stoties pastatų kompleksas. Lazdijai-turizmas.lt (tikrinta 2023-03-29).
  8. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 212
  9. Okno, otwarte do Europy
  10. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 43
  11. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 73
  12. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 44
  13. „Objekto Nr. 32383 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.