Kaišiadorių geležinkelio stotis

Koordinatės: 54°51′48″š. pl. 24°27′39″r. ilg. / 54.8632°š. pl. 24.4607°r. ilg. / 54.8632; 24.4607
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kaišiadorių GS)

54°51′48″š. pl. 24°27′39″r. ilg. / 54.8632°š. pl. 24.4607°r. ilg. / 54.8632; 24.4607

  Kaišiadorių geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2021 m.
Adresas Kaišiadorys, Geležinkeliečių takas 2
Atidaryta 1871 m.
Peronų sk. 2
Kelių sk. 3[reikalingas šaltinis]
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
km
LENTVARIS
Kaugonys
8,4
Žasliai
9,2
KAIŠIADORYS
11,2
6,6
Livintai
Pagiriai
11,8
6,1
GAIŽIŪNAI
Pamieris
JONAVA
PALEMONAS

Kaišiadorių geležinkelio stotis – geležinkelio stotis vidurio rytų Lietuvoje, Kaišiadoryse (Geležinkelio takas 2), šiaurinėje miesto dalyje. Geležinkelio mazgas – ruožų Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Klaipėda išsišakojimo stotis. Stoja traukiniai Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Krokuva.[1]

Kaišiadorių stotis XX a. pradžioje
Vandens bokštas

Atminties objektai:

  • 1995 m. liepos 5 d. ant geležinkelio stoties sienos atidengta paminklinė lenta 1919 m. pravažiavusiam pirmajam nepriklausomos Lietuvos traukiniui atminti.
  • 1996 m. birželio 14 d. pašventintas architekto Stasio Petrausko sukurtas paminklas, skirtas iš Kaišiadorių geležinkelio stoties 1941, 19441953 m. ištremtiems ir išvežtiems į lagerius Kaišiadorių rajono gyventojams atminti. Paminklinėse plokštėse iškalti užrašai byloja: „Čia kaišiadoriečių tremties kelio pradžia, 1941–1951“; „1941 – Permės sritis, 1946 – Krasnojarsko kraštas, 1949 – Irkutsko sritis, 1951 – Tomsko sritis“, „Viešpatie, duok mums ištvermės“.[2]
  • 1997 m. ant Kaišiadorių geležinkelio stoties sienos, kur dirbo J. Miliūnas, atidengta memorialinė lenta.[3] 1947 m. Maskvoje sušaudytas Didžiosios Kovos Apygardos įkūrėjas partizanas J. Miliūnas, anksčiau dirbęs Kaišiadorių policijos vachmistru.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. 2-ojoje pusėje pradėtas tiesti geležinkelis Vilnius–Kaunas. 1862 m. gegužės 9 d. pro Jatkonių kaimą ir Kaišiadorių dvarą pravažiavo pirmasis traukinys.[4] 1871 m. nuo Jatkonių iki Liepojos buvo nutiesta nauja atšaka ir pastatyta II klasės geležinkelio stotis,[5] buvusi tarp Pravieniškių GS ir Žaslių GS.[6] Jatkonių kaimas tapo geležinkelio mazgu. 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją išvažiavo pirmasis traukinys. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio kaimo pavadinimą pervadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi. Visas geležinkelis iki pat Romnų pradėjo funkcionuoti 1874 m.[7] 1883 m. buvo pastatytas vandens bokštas.

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė su Vokietijos vyriausybės įgaliotiniu Lietuvoje Cimerle (Zimmerle) pasirašė sutartį dėl geležinkelių tinklo perdavimo iš Vokietijos Lietuvai. Tomis dienomis vokiečiai Lietuvai perdavė pirmąjį ruožą – nuo Kaišiadorių iki Radviliškio. Dėl to jau 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.[8]

1944 m. besitraukdami vokiečiai sudegino stotį ir išardė bėgius, tuo metu ypač stipriai nukentėjo stoties rūmai.[9] 1944 m. liepos 15 d. Kaišiadoris užėmė sovietai. Po karo stotis atstatyta.

2003 m. suremontuoti stoties peronai.[10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Traukinių išvykimai iš stotelės Kaišiadorys. (Stops.lt)
  2. Paminklas Kaišiadorių rajono tremtiniams bei politiniams kaliniams atminti. Kaisiadorys.lt (tikrinta 2023-08-20).
  3. Kaišiadorių TVIC http://verslas.kaisiadorys.lt/index.php?323630727
  4. Kaišiadorys#Geležinkelių_nutiesimas. Kaišiadorių enciklopedija.
  5. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
  6. Koszedary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 483 psl. (lenk.)
  7. Kaišiadorys#Antrojo_pasaulinio_karo_metai. Kaišiadorių enciklopedija.
  8. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 20
  9. Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Kaišiadorių ir Baisogalos geležinkelio stotys – gyvenimas šalia bėgių. 2023-08-02, Lrt.lt (tikrinta 2023-11-30).
  10. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000–2005 m. – Vilnius, Sapnų sala, 2005. // psl. 47