Pereiti prie turinio

Vilkaviškio geležinkelio stotis

Koordinatės: 54°41′10″š. pl. 23°01′18″r. ilg. / 54.6860°š. pl. 23.0218°r. ilg. / 54.6860; 23.0218
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°41′10″š. pl. 23°01′18″r. ilg. / 54.6860°š. pl. 23.0218°r. ilg. / 54.6860; 23.0218

  Vilkaviškio geležinkelio stotis
Stoties rūmai 2010 m.
Adresas Didieji Šelviai, Stoties g. 5
Atidaryta 1861 m.
Peronų sk. 2
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
 km
↑ KAZLŲ RŪDA ↑
Mažučiai
0,8
Smilgiai
4,8
Vilkaviškis
3,1
Simanėliškiai
2,8
Biliūnai
↓ KYBARTAI ↓

Vilkaviškio geležinkelio stotis – stotis Didžiųjų Šelvių kaime, 3 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio miesto.[1] Stoja keleiviniai traukiniai Kaunas–Kybartai.[2]

Stoties pastatų kompleksas – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 25115), kurį sudaro geležinkelio stotis (25116), geležinkelininkų namas (25117), sandėlis (25118), tualetas (25119). Šalia stoties pastatytas koplytstulpis – paminklas 1941–1953 m. iš čia ištremtų Vilkaviškio apskrities gyventojų atminimui (tautodailininkas Juozas Šalčiūnas), atidengtas 1992 m. vasario 16 d. Be to, ant stoties rūmų yra atminimo lenta 1941 m. birželio 14 d., 1945 m., 1947–1949 m. ir 1951 m. tremtims (skulptorius Jonas Jagėla), atidengta ir pašventinta 2014 m. birželio 9 d.[3]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medinis stoties pastatas 1916 m.

Stotis atidaryta 1861 m.[4] balandžio 11 d. atidarius eismą ruože Kaunas–Kybartai kaip IV klasės Vilkaviškio geležinkelio stotis Šelvių kaime.[5] Aplinkui įsikūrė stoties tarnautojų ir darbininkų gyvenvietė.[6] Per stotį intensyviai buvo gabenama uždrausta lietuvių spauda, veikė knygnešiai.[7] I pasaulinio karo metais ir po jo veikė atšakos – į Vilkaviškio miestą vedė Marijampolės–Vilkaviškio siaurasis geležinkelis, link Naumiesčio – Vilkaviškio–Naumiesčio siaurasis geležinkelis (išardytas 1927 m.).[8] Vilkaviškio stotis Lietuvai iš vokiečių buvo perduota 1919 m. rugsėjo 2–3 d.[9]

1925 m. suprojektuotas naujas stoties pastatas, kurio architektas – Edmundas Alfonsas Frykas. Kaip tuomet buvo įprasta statant visuomeninius pastatus, įrengta ne tik stotis, bet ir gyvenamosios bei kitos patalpos.[10]

1941 m. birželio 13–15 d. stotyje vyko žiaurumai, kai sovietai daugybę žmonių užkaltuose vagonuose trėmė į Sibirą. Užėjus naciams, iš stoties pradėjo kursuoti vokiškas traukinys „Dienstzug“, bet civiliams į jį patekti buvo labai sunku. Nors kraštas priklausė vokiečiams, 1942 m. Vilkaviškio geležinkelio ruožą ir apylinkes saugojo Lietuvos savisaugos dalinių Vilkaviškio kuopos būrys.[11] Sugrįžę sovietai 5-ojo dešimtmečio pabaigoje sovietinių aktyvistų dėka užtinkavo fasado bareljefą su Gedimino stulpais ir Vyčiu baltame fone.[7]

1992 m. atidengtas koplytstulpis tremtiniams. 2000 m. stotis paskelbta paveldo objektu,[12] 2003–2005 m. rekonstruota.[13] 2014 m. ant stoties pašventinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro suprojektuota atminimo lenta iš stoties masiškai tremtiems Lietuvos gyventojams atminti.[14]

Architektūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Arkinis langas ir bilietų kasų langai

Pirmasis stoties namas (1861 m.) buvo medinis, su gyvenamosiomis patalpomis, jį šildė 7 krosnys. Kiti stoties pastatai, išskyrus ledainę ir vandens bokštą, taip pat buvo mediniai.[7] Spėjama, kad I pasaulinio karo metu sunaikintas 1861 m. pastatytas keleivių namas.[15] Jonas Basanavičius 1919 m. rašė, kad stotis smarkiai apdegė ir liko tik mūrinės sienos.[16]

1925 m. suprojektuotas ir pastatytas naujas stoties pastatas, kurio architektas – Edmundas Alfonsas Frykas.[17] Pastatas moderno stiliaus – puošnus, barokinio silueto frontonas, kuris papuoštas smulkiomis detalėmis: romaninėmis arkutėmis, tautine simbolika (Vytis, Gediminaičių stulpų motyvas). Interjere yra art deco elementų. Pagrindinis fasadas – modernizuoto istorizmo.

Pastatas yra simetriško pailgo stačiakampio plano, laukiamoji salė išsiskiria 5 m aukščiu. Dešiniajame sparne yra tarnybinis butas ir stoties patalpos (bilietų ir prekių kasos, bagažinė, katilinė, budėtojo kambarys, stoties viršininko kabinetas), kairiajame – 3 tarnybiniai butai ir kitos patalpos. Būdingi arkiniai langai (taip pat ir bilietų kasų langeliai), įmantrus laukiamosios salės išklotų grindų raštas (šešiakampėmis plytelėmis).[7]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Šiaurinis fasadas (nuo geležinkelio pusės)
    Šiaurinis fasadas (nuo geležinkelio pusės)
  • Pietinis fasadas
    Pietinis fasadas
  • Paminklas tremtiniams
    Paminklas tremtiniams
  • Stoties sandėlis
    Stoties sandėlis
  • Tualetas
    Tualetas
  • Atminimo lenta tremtiniams
    Atminimo lenta tremtiniams

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Vilkaviškio geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2017-05-29 iš Wayback Machine projekto. Vizitinekortele.lt (tikrinta 2022-03-25).
  2. ↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Vilkaviškis. (Stops.lt)
  3. ↑ Vilkaviškio rajono paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).
  4. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
  5. ↑ Wyłkowyszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 94 psl. (lenk.)
  6. ↑ Vilkaviškio apylinkės. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 373 psl.
  7. ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai (sudarė Eligijus Juvencijus Morkūnas). – Kaunas, Terra Publica, 2013, ISBN 978-609-8090-28-4. // psl. 32–33
  8. ↑ Vilkaviškis. Etnografijavilkaviskis.lt (tikrinta 2025-04-27).
  9. ↑ Vyriausias Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 1918-1928. – Kaunas, „Spindulio“ spaustuvė, 1930. // psl. 273
  10. ↑ Geležinkelio stotis Vilkaviškyje. Autc.lt (tikrinta 2022-03-25).
  11. ↑ Vilkaviškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 371–372 psl.
  12. ↑ „Objekto Nr. 25115 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  13. ↑ Rekonstruota Vilkaviškio geležinkelio stotis. 2005-11-30, Delfi.lt (tikrinta 2022-03-25).
  14. ↑ Atminimo lentos Švenčionėlių ir Vilkaviškio geležinkelių stotyse. Genocid.lt (tikrinta 2022-03-25).
  15. ↑ Iveta Dabašinskienė. Edmundo Alfonso Fryko architektūrinis palikimas: geležinkelio stotys. – Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV], 2017, t. 86/87, (Iš)koduota istorija architektūroje, p. 267-278.
  16. ↑ Jonas Basanavičius. Iš lietuvių gyvenimo 1915–1917 m. po vokiečių jungu. – Vilnius, „Švyturio“ spaustuvė, 1919. // psl. 3.
  17. ↑ Birutė Pavlovienė. Pasikeitė ir išgražėjo Vilkaviškio geležinkelio stotis. Santaka.info, 2005-11-30.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilkaviškio_geležinkelio_stotis&oldid=7741842"