Pereiti prie turinio

Vilkaviškio geležinkelio stotis

Koordinatės: 54°41′10″š. pl. 23°01′18″r. ilg. / 54.6860°š. pl. 23.0218°r. ilg. / 54.6860; 23.0218
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°41′10″š. pl. 23°01′18″r. ilg. / 54.6860°š. pl. 23.0218°r. ilg. / 54.6860; 23.0218

  Vilkaviškio geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2010 m.
Adresas Didieji Šelviai, Stoties g. 5
Atidaryta apie 1862 m.
Peronų sk. 2
Kelių sk. 3
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KAZLŲ RŪDA
Mažučiai
0,8
Smilgiai
4,8
Vilkaviškis
3,1
Simanėliškiai
2,8
Biliūnai
KYBARTAI

Vilkaviškio geležinkelio stotis – stotis Didžiųjų Šelvių kaime, 3 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio miesto.[1] Stoja keleiviniai traukiniai KaunasKybartai.[2]

Stoties pastatų kompleksas – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 25115), kurį sudaro geležinkelio stotis (25116), geležinkelininkų namas (25117), sandėlis (25118), tualetas (25119). Šalia stoties pastatytas koplytstulpis – paminklas 19411953 m. iš čia ištremtų Vilkaviškio apskrities gyventojų atminimui (tautodailininkas Juozas Šalčiūnas), atidengtas 1992 m. vasario 16 d. Be to, ant stoties rūmų yra atminimo lenta 1941 m. birželio 14 d., 1945 m., 19471949 m. ir 1951 m. tremtims (skulptorius Jonas Jagėla), atidengta 2014 m. birželio 9 d.[3]

Stotis įkurta apie 1862 m. prie Peterburgo–Varšuvos geležinkelio kaip IV klasės Vilkaviškio geležinkelio stotis[4] Šelvių kaime.[5] I pasaulinio karo metu stotis smarkiai apdegė, liko tik mūrinės sienos.[6] I pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą – Vilkaviškio–Marijampolės siaurasis geležinkelis.

1925 m. suprojektuotas naujas stoties pastatas, kurio architektas – Edmundas Frykas.[7] Pastatas eklektiškos stilistikos – puošnus, barokinio silueto frontonas, kuris papuoštas smukiomis detalėmis: romaninėmis arkutėmis, tautine simbolika (Vytis, Gediminaičių stulpų motyvas). Interjere yra art deco elementų. Pagrindinis fasadas – modernizuoto istorizmo. Kaip tuomet buvo įprasta statant visuomeninius pastatus, įrengta ne tik stotis, bet ir gyvenamosios bei kitos patalpos.[8]

1992 m. atidengtas koplytstulpis tremtiniams. 2000 m. stotis paskelbta paveldo objektu,[9] 20032005 m. restauruota.[10] 2014 m. birželio 14 d. ant stoties pašventinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro suprojektuota atminimo lenta iš stoties masiškai tremtiems Lietuvos gyventojams atminti.[11]

  1. Vilkaviškio geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2017-05-29 iš Wayback Machine projekto. Vizitinekortele.lt (tikrinta 2022-03-25).
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Vilkaviškis. (Stops.lt)
  3. Vilkaviškio rajono paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).
  4. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
  5. Wyłkowyszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 94 psl. (lenk.)
  6. Jonas Basanavičius. Iš lietuvių gyvenimo 1915–1917 m. po vokiečių jungu. – Vilnius, „Švyturio“ spaustuvė, 1919. // psl. 3.
  7. Birutė Pavlovienė. Pasikeitė ir išgražėjo Vilkaviškio geležinkelio stotis. Santaka.info, 2005-11-30.
  8. Geležinkelio stotis Vilkaviškyje. Autc.lt (tikrinta 2022-03-25).
  9. „Objekto Nr. 25115 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. Rekonstruota Vilkaviškio geležinkelio stotis. 2005-11-30, Delfi.lt (tikrinta 2022-03-25).
  11. Atminimo lentos Švenčionėlių ir Vilkaviškio geležinkelių stotyse. Genocid.lt (tikrinta 2022-03-25).