Lentvario–Virbalio geležinkelis
| Lentvario–Virbalio geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Miestai | Lentvaris – Vievis – Kaišiadorys – Kaunas – Kazlų Rūda – Vilkaviškis – Kybartai |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | Tarpmiestinis |
| Operatorius | AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
| Statybų pradžia | 1859 m. |
| Atidarymas | 1862 m. |
| Techninė informacija | |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
Lentvario–Virbalio geležinkelis – istorinė 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Lentvario geležinkelio mazgą su pasienio Kybartų stotimi, kuri iki 1964 m. vadinta Virbalio vardu. Istorinis Lentvario–Virbalio geležinkelis dalimis persidengia su Vilniaus–Kauno ir Kauno–Marijampolės linijomis. Už 1 km į vakarus buvo Eitkūnų geležinkelio stotis, priklausiusi Vokietijai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį (Rusijos imperijos ir Prūsijos pasienis) leista statyti 1859 m. kovo 12 d., darbai prasidėjo tų pačių metų pavasarį, dirbo 7–9 tūkst. darbininkų.[1] Kauno–Virbalio atkarpa patvirtinta 1858 m. kovo 1 d., ji buvo vienos vėžės.[2] Galinės atkarpos stotys, Lentvario ir Kybartų, įrengtos kaip aukščiausios klasės, Kaune įrengtos vagonų remonto dirbtuvės ir garvežių depas.[3]
Atkarpoje įrengtas Kauno geležinkelio tunelis, pastatytas Kauno geležinkelio tiltas per Nemuną. Pirmieji traukiniai Kauno–Virbalio atkarpa paleisti 1861 m. balandžio 23 d. (iki laikinosios Kauno stoties Aleksote kairiajame Nemuno krante). Po metų, 1862 m. kovo 15 d. atidarytas traukinių eismas Kauno–Lentvario linijoje (Kauno stotis dešiniajame Nemuno krante). Bendras geležinkelio atšakos Lentvaris–Kaunas–Virbalis–Eitkūnai ilgis buvo 162 varstai (173 km).
1871 m. Kaišiadorių–Lentvario atkarpa tapo Liepojos–Romnų geležinkelio dalimi. Kaizerinės Lietuvos okupacijos metu šias dvi geležinkelio linijas papildomai sujungė Palemono–Gaižiūnų linija. 1924 m. nutiestas atšaka Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis.[4] 1939 m. Kauno–Kybartų ruože traukiniai galėjo važiuoti 120 km/h greičiu.[5]
Užėjus sovietams, 1940 m. pabaigoje geležinkelio vėžė perkalta į sovietinę,[6] panašiu laiku ruožas padarytas dvikeliu.[7]
Stotys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pavadinimas | Atstumas nuo Peterburgo (varstai) | Atidarymo metai | Klasė | Informacija |
|---|---|---|---|---|
| Lentvario geležinkelio stotis (Ландварово) | 0/675 | 1861 | II | Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva linija. |
| Vievio geležinkelio stotis (Евье) | 1861 | IV | Nuo XIX a. pabaigos iki I pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja. | |
| Žaslių geležinkelio stotis (Жосли) | 1861 | IV | ||
| Kaišiadorių geležinkelio stotis (Кошедары) | 46/719 | 1871 | Stotis pastatyta nutiesus Liepojos–Kaišiadorių (vėliau Liepojos–Romnų) geležinkelį. | |
| Pravieniškių geležinkelio stotis (Провенишки) | 1861 | IV | ||
| Kauno geležinkelio stotis (Ковно) | 80/755 | 1861 | I | Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka. |
| Mauručių geležinkelio stotis (Мавруци) | 1861 | IV | Atšaka iki Aleksoto I pasaulinio karo metais. | |
| Kazlų Rūdos geležinkelio stotis (Козлова-Руда) | 115 | 1861 | IV | 1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis. 1916–197? m. veikė siaurasis geležinkelis. |
| Pilviškių geležinkelio stotis (Пильвишки) | 1861 | IV | I pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. | |
| Vilkaviškio geležinkelio stotis (Вильковишки) | 1861 | IV | I pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą. | |
| Virbalio geležinkelio stotis (Вержболово) | 161/835 | 1861 | aukščiausioji | Rusijos imperijos pasienio stotis, XX a. tarpukariu – Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 – TSRS pasienio stotis. Po II pasaulinio karo – Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis. |
| Rusijos–Prūsijos imperijų siena | ||||
| Eitkūnų geležinkelio stotis (Eydtkuhnen) | 162 | 1860 | Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po II pasaulinio karo panaikinta, atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis. | |
Kauno–Kybartų ruožas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Kauno–Kybartų ruožo objektai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai (sudarė Eligijus Juvencijus Morkūnas). – Kaunas, Terra Publica, 2013, ISBN 978-609-8090-28-4. // psl. 68
- ↑ Liubomiras Viktoras Žeimantas. Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimas. Lietuvos istorijos metraštis, 2001. – Vilnius, 2000. // psl. 208.
- ↑ Liubomiras Viktoras Žeimantas. Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimas. Lietuvos istorijos metraštis, 2001. – Vilnius, 2000. // psl. 212.
- ↑ Lietuvos geležinkelių istorija. Litrail.lt (tikrinta 2021-06-19).
- ↑ Kaip kūrėsi ir tobulėjo mūsų geležinkeliai. „Lietuvos aidas“, 1939-07-04, psl. 3.
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 160
- ↑ Aktualieji mūsų geležinkelių reikalai. „Lietuvos aidas“, 1940-01-19, psl. 3.