Pereiti prie turinio

Chakasai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chakasai
Chakasų muzikantai
Chakasų muzikantai
Gyventojų skaičius ~77 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
75 622
Kalba (-os) chakasų, rusų
Religijos šamanizmas, krikščionybė (stačiatikiai)
Giminingos etninės grupės kirgizai, šorai
Vikiteka: Chakasai

Chakasai (sav. тадарлар) – tiurkų kilmės Sibiro tauta, gyvenanti daugiausia Rusijos Chakasijos Respublikoje (65 421), taip pat Krasnojarsko krašte (4489), Tuvoje (1219), Kemerovo srityje (503). Kalba tiurkų kalbų šeimai priklausančia chakasų kalba, dalis (23 %) – rusų kalba. Chakasai rasiškai yra mongolidai.

Chakasų protėviai buvo Jenisiejaus kirgizai, klajokliai totoriai, ketai, samojedų tautos. XVIII-XIX a. tapo sėslūs, iki tol gyveno daugiakampėse rentininėse jurtose. Senesniuose rusų šaltinuose chakasai minimi kaip Minusisko, Abakano totoriai.

Išskiriamos 4 etnolingvistinės chakasų grupės: kačinai, koibalai, kyzylai, sagajai.

Chakasai tradiciškai verčiasi pusiau klajokline gyvulininkyste – augina arklius, avis, galvijus. Taip pat užsiima žemės ūkiu (miežių auginimu). Tarybiniais metais dalis pradėjo dirbti pramonės įmonėse, kasyklose, geležinkelių transporte ir kt.[1]

Chakasai išlaikę herojinius epus („Altyptyg nymach“), išlikusios akmeninės tvirtovės. Ši tauta tradiciškai išpažįsta šamanizmą (rasta daugiau kaip 200 aukojimo vietų), bet dabar didesnioji dalis yra stačiatikiai.

  1. Chakasai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003