Kramerio žieduotoji papūga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žieduotoji papūga)
Jump to navigation Jump to search
Psittacula krameri
Kramerio žieduotoji papūga (Psittacula krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos
(Psittacula krameri) patinas
Kramerio žieduotoji papūga (Psittacula krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos
(Psittacula krameri) patelė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Psittaciformes)
Šeima: Papūginiai
(Wikispecies-logo.svg Psittacidae)
Gentis: Žieduotosios papūgos
(Wikispecies-logo.svg Psittacula)
Rūšis: Kramerio žieduotoji papūga
(Wikispecies-logo.svg Psittacula krameri)
Binomas
Psittacula krameri
Scopoli, 1769
Paplitimas
Kramerio žieduotųjų papūgų
savaiminis paplitimas pasaulyje

Kramerio žieduotoji papūga (lot. Psittacula krameri, angl. Rose-ringed parakeet / ring-necked parakeet, vok. Halsbandsittich) – papūginių (Psittacidae) šeimos paukštis.

Kramerio žieduotoji papūga pavadinta austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos savaime paplitusios Afrikoje ir Pietų Azijoje.

Kaip invazinė rūšis, jos paplitusios dalyje Europos valstybių. 2015 m. Europoje ir Turkijoje atlikus jų apskaitą, suskaičiuota 85 220 šių paukščių[1]. Jų populiacijos buvo užregistruotos dešimtyje valstybių – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, bet gausiausios Jungtinėje Karalystėje – 31 100 paukščių. Jų kolonijos įsikūrusios Londono, Paryžiaus, Briuselio, Romos ir kitų Europos miestų žaliosiose zonose, kur gyvena sėsliai.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotoji papūga Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų Kuršių nerijoje, vėliau pastebėta Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Tai invazinė paukščių rūšis Lietuvoje, kuri ėmė plisti Europoje dėl žmonių įtakos, ir vėliau šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus ji nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali gausiai išplisti dėl nepalankių joms Lietuvos klimato sąlygų. Lietuvoje jos minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais[2].

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jie sutinkami ir mieste.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinės kramerio žieduotosios papūgos (Psittacula krameri borealis) patelė prie uokso

Laisvėje Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams ant kaklo išryškėja juodos spalvos žiedas, o šalia jo būna melsvos ir rožinės spalvos atspalviai.

Kramerio žieduotosios papūgos užauga iki 40 cm. Didesnę dalį sudaro jų ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta pumpurais, sėklomis, riešutais, uogomis ir kitais vaisiais.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami keturi porūšiai, nors jie tarpusavyje mažai skiriasi:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. benthamopen.com / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri Populations and Numbers in Europe: A Complete Overview. Liviu G. Pârâu, Diederik Strubbe, Emiliano Mori, Mattia Menchetti, Leonardo Ancillotto, André van Kleunen, Rachel L. White, Álvaro Luna, Dailos Hernández-Brito, Marine Le Louarn, Philippe Clergeau, Tamer Albayrak, Detlev Franz, Michael P. Braun, Julia Schroeder, Michael Wink. „The Open Ornithology Journal“, 2016 „9“: „1-13“
  2. lrytas.lt / Reginys pro daugiabučio namo langą nustebino vilnietį, Šarūnas Meškys, 2016-03-17
Commons-logo.svg

Vikiteka

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]