Žieduotoji papūga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Psittacula krameri
Žieduotoji papūga (Psittacula krameri)
Žieduotoji papūga (Psittacula krameri)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Psittaciformes)
Šeima: Papūginiai
(Wikispecies-logo.svg Psittacidae)
Gentis: Žieduotosios papūgos
(Wikispecies-logo.svg Psittacula)
Rūšis: Žieduotoji papūga
(Wikispecies-logo.svg Psittacula krameri)
Binomas
Psittacula krameri
Scopoli, 1769

Žieduotoji Kramerio papūga, žiedakaklė papūgėlė arba krameris (lot. Psittacula krameri, angl. Ringnecked Parakeet, vok. Halsbandsittich) – papūginių (Psittacidae) šeimos paukštis.

Papūga pavadinta austrų gamtininko Vilhelmo Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvėje jos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams ant kaklo išryškėja juodos spalvos žiedas, o šalia jo būna melsvos ir rožinės spalvos atspalviai.

Krameriai užauga iki 40 cm. Didesnę dalį sudaro jų ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta pumpurais, sėklomis, riešutais, uogomis ir kitais vaisiais.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krameriai gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jie sutinkami ir mieste.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš 10 metų pirmą kartą šios rūšies papūga pastebėta Kuršių nerijoje, vėliau Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Ši papūga – tai invazinė paukščių rūšis Lietuvoje, kuri ėmė plisti Europoje dėl šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus ji nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali daugintis ir plisti dėl nepalankių klimato sąlygų. Papūgos Lietuvoje minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka