Akrotiris ir Dekelija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
The Sovereign Base Areas of Akrotiri and Dhekelia
Akrotirio ir Dekelijos vėliava Akrotirio ir Dekelijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Akrotiris ir Dekelija žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, graikų
Sostinė Episkopis
Didžiausias miestas Episkopis
Valstybės vadovai Richard Lacey
Administratorius
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
254 km² (n/a)
-
Gyventojų
 –  
 – Tankis
 
14 500 (n/a)
? žm./km² (n/a)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
 
? mlrd. ? (n/a)
? ? (n/a)
Valiuta Euras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
-
JK teritorija
1960
Valstybinis himnas Akrotirio ir Dekelijos himnas
Interneto kodas
Šalies tel. kodas +357

Akrotirio ir Dekelijos suverenios bazių teritorijos – dvi Jungtinės Karalystės administruojamos teritorijos Kipro saloje, sudarančios JK užjūrio valdą. Suteikusi Kiprui nepriklausomybę, JK pareikalavo šių teritorijų ir išsaugojo jose karines bazes dėl strateginės Kipro padėties Viduržemio jūroje.

Valdą sudaro salos pietuose esantis Akrotiris (gr. Ακρωτήρι, turk. Agrotur), kuris su Episkopio įgula yra vadinamosios Vakarų suverenios bazės teritorijos dalis, ir pietryčiuose esanti Dekelija (gr. Δεκέλεια, turk. Dikelya), kuri su Ajoso Nikolaoso baze yra Rytų suverenios bazės teritorijos dalis.

Teritorijose gyvena apie 14 500 žmonių (7 500 JK ginkluotųjų pajėgų karių, apie 7 000 kipriečių). Teritorijos užima 3 % Kipro salos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Suverenios bazių teritorijos buvo įkurtos 1960 m. Steigimo sutartimi, Kiprui gavus nepriklausomybę nuo Britų imperijos. JK norėjo išsaugoti šių teritorijų suverenumą, nes tai suteikė jai teisę naudoti savo karines bazes Kipro teritorijoje, tarp jų Karališkųjų oro pajėgų Akrotirio bazę ir JK armijos įgulą. Britams šios bazės svarbios dėl strateginės Kipro padėties Viduržemio jūros rytuose, netoli Sueco kanalo ir Artimųjų Rytų, taip pat dėl galimybės naudoti Akrotirį tarpinę karinių oro pajėgų bazę ir bendrais mokymo tikslais.

1974 m., po Kipro graikų nacionalinės gvardijos karinio perversmo bandant susijungti su Graikija, Turkija okupavo šiaurinį Kiprą ir įkūrė Šiaurės Kipro Turkų Respubliką, kurios tarptautinė bendruomenė nepripažino. Šie įvykiai nepakeitė JK bazių statuso ir britai nedalyvavo kariniuose veiksmuose, nors pagal Garantijų sutartį, pasirašytą kartu su Kipro nepriklausomybės sutartimi, privalėjo užkirsti kelią bandymams prijungti Kipro valstybę prie kurios nors kitos valstybės arba mėginimams padalyti Kipro valstybės teritoriją. Kipro graikams, bėgantiems nuo turkų, buvo leista kirsti Dekelijos bazės teritoriją. Taip pat jiems buvo suteikta humanitarinė pagalba. Vengdama konflikto su JK, Turkija sustabdė savo karines pajėgas prie bazės teritorijos ribos.

Ginčas su Kipru[taisyti | redaguoti kodą]

Akrotiris.
Dekelija.

Ketverius metus po Kipro nepriklausomybės paskelbimo 1960 m. JK vyriausybė skyrė Kipro Respublikai finansinę paramą. Po 1963–1964 m. Kipro etninių bendruomenių konflikto finansavimas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad nėra garantijų, jog šios lėšos bus vienodai naudingos abiem bendruomenėms. Kipro vyriausybė vis dar reikalauja pinigų, neišmokėtų nuo 1964 m. iki dabar, nors iki šiol nesiėmė jokių tarptautinių teisinių veiksmų šiems reikalavimams pagrįsti. Įvairiais skaičiavimais reikalaujama skolos suma siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki 1 milijardo eurų.

2001 m. liepą vietos kipriečiai surengė prie bazių dideles protesto akcijas, piktindamiesi JK ketinimais bazėse pastatyti radijo bokštus su tikslu pagerinti karinę ryšių įrangą. Vietos gyventojai teigė, kad naujosios antenos kels pavojų jų sveikatai, sukels vėžinius susirgimus ir turės neigiamą įtaką regiono gyvūnijai. JK vyriausybė paneigė šias pretenzijas.

JK neketina atsisakyti karinių bazių, bet į K. Anano planą (kuris buvo atmestas) buvo įtrauktas jos pasiūlymas perleisti Kiprui 117 km² dirbamos žemės. Šiandien Akrotiryje ir Dekelijoje yra apie 3 000 Britų karinių pajėgų Kipre karių. Rytų suverenioje bazės teritorijoje, Ajoso Nikolaoso bazėje yra JK Vyriausybės ryšių būstinės elektroninės žvalgybos pasiklausymo stotis, priklausanti UKUSA žvalgybos tinklui.

2008 m. vasarį Kipro respublikos prezidento rinkimus laimėjus kairiųjų pažiūrų kandidatui Dimitriui Christofiasui, JK kilo susirūpinimas, nes D. Christofiasas žadėjo išspręsti Kipro klausimą ir pašalinti iš Kipro visas užsienio valstybių karines pajėgas, pavadindamas britų bazes saloje „kolonijine kraujo dėme“.[1]

Pajėgų išvedimo klausimas[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. sausį britų spaudoje pasirodė straipsnis,[2] kuriame teigiama, kad dėl 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės, taupydama biudžeto lėšas, JK Gynybos ministerija parengė kontroversišką planą išvesti iš Kipro 3 000 karių batalioną ir nebenaudoti sausumos pajėgų Kipro karinės bazės. Pasiūlymą pateikusią Leiboristų partiją paskesniuose rinkimuose įveikė Konservatorių ir Liberalų demokratų koalicija, ir gynybos apžvalgoje šis klausimas nebuvo paminėtas.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1960 m. JK pasiliko Akrotirį ir Dekeliją ne kaip įprastas kolonijas, o kaip JK administruojamas suverenias karines bazes[3][4].

Jų administravimo principai išdėstyti 1960 m. sutarties su Kipru O priede, kuriame teigiama, kad JK vyriausybė:

  • Ketina naudoti Suverenias bazių teritorijas tik kariniais tikslais;
  • Neketina kurti ir administruoti „kolonijų“;
  • Neketina tarp Suverenių bazių teritorijų ir Respublikos kurti muitinės postų ir kitų pasienio užkardų;
  • Neketina steigti ar leisti steigti civilinių komercinių ar pramonės įmonių, išskyrus susijusias su karinėmis reikmėmis, arba kitaip trikdyti salos ekonominį komercinę arba pramoninę vienybę ir padėtį;
  • Neketina statyti komercinių ar civilinių uostų ar oro uostų;
  • Neketina leisti žmonėms kurtis Suvereniose bazių teritorijose, išskyrus laikiną apsigyvenimą;
  • Neketina nusavinti Suvereniose bazių teritorijose esančio privataus turto, išskyrus kariniams tikslams ir sumokėjus atitinkamą kompensaciją.[5]

Bazėse galioja atskira teisinė sistema, kuri skiriasi nuo JK ir Kipro teisinių sistemų. Ją sudaro 1960 m. rugpjūtį galioję ir atitinkamai pataisyti Kipro kolonijos įstatymai. Siekiama, kad Akrotirio ir Dekelijos įstatymai būtų kuo panašesni į Kipro įstatymus. Suverenių bazių teritorijų teismas sprendžia bylas, susijusias su nekariniais įstatymų pažeidimais, atliktais Akrotirio ir Dekelijos teritorijose, įstatymų priežiūrą vykdo Suverenių bazių teritorijų policija, o karo įstatymus prižiūri Jungtinis Kipro policijos dalinys.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak JK Gynybos ministerijos, „kadangi Suverenios bazių teritorijos visų pirma reikalingos ne kaip įprastos priklausomos teritorijos, o kaip karinės bazės, jų administracija yra atskaitinga JK Gynybos ministerijai Londone. Ji neturi jokių oficialių ryšių nei su Užsienio reikalų ir Sandraugos tarnyba, nei su JK vyriausiuoju komisariatu Nikosijoje, bet palaiko artimus neoficialius santykius su abiem šiom tarnybom politikos klausimais.[6]

Bazes administruoja Suverenių bazių teritorijų administratorius, kuris taip pat yra Britų karinių pajėgų Kipre vadas. Oficialiai administratorių skiria JK monarchas JK Gynybos ministerijos teikimu. Administratorius turi visus Jungtinės Karalystės užjūrio valdos valdytojo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus. Taip pat skiriamas vyriausiasis pareigūnas, kuris yra atskaitingas administratoriui ir atsakingas už civilinį valdymą. Bazėse nerengiami jokie rinkimai, bet jose gyvenantys JK piliečiai turi teisę balsuoti JK vykstančiuose rinkimuose (kaip JK karinių pajėgų nariai arba užjūrio teritorijų rinkėjai).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Episkopio įlanka vakarinėje Akrotirio pakrantėje.

Suverenios bazių teritorijos užima 3 % Kipro sausumos teritorijos (254 km²): Akrotiris – 123 km², Dekelija – 131 km². 60 % žemės yra privati JK ir Kipro piliečių nuosavybė. Kiti 40 % priklauso JK Gynybos ministerijai arba JK monarchui.

Akrotirio yra salos pietuose, prie Limasolio miesto. Dekelija yra pietryčiuose, prie Larnakos. Abiejose teritorijose yra karinių bazių, taip pat žemės ūkio ir gyvenamosios paskirties žemės. Akrotirį supančią teritoriją kontroliuoja Kipro Respublika, bet Dekelija ribojasi dar ir su Jungtinių Tautų (JT) buferine zona ir Turkijos okupuota salos dalimi.

Į rytus nuo Dekelijos yra Agia Napos kurortas. Bazės teritorijoje yra du Kipro Respublikos anklavai – Ksilotimbo ir Ormidijos kaimai. Kiprui priklauso ir Dekelijos elektrinė, kurią kerta britams priklausantis kelias. Šiaurinė jos dalis yra anklavas, o pietinė yra prie jūros, todėl nelaikoma anklavu, nors ir neturi jai priklausančių teritorinių vandenų.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kuriant bazes, jų ribas buvo stengiamasi nustatyti vengiant gyvenamųjų rajonų. Vis dėlto bazių teritorijose gyvena maždaug 14 000. Maždaug 7 000 iš jų yra kipriečiai, kurie dirba bazėse arba užsiima žemdirbyste bazių teritorijose. Likusią gyventojų dalį sudaro britų kariškiai ir jų šeimos.

Suverenios bazių teritorijos nesuteikia pilietybės, bet kai kurie jų gyventojai turi teisę į JK užjūrio teritorijų pilietybę. Skirtingai nei kitų JK užjūrio teritorijų piliečiai, Suverenių bazių teritorijų piliečiai neturi teisės į JK pilietybę.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Akrotirio ir Dekelijos ekonomikos statistiniai duomenys nerenkami. Pagrindinės ekonominės veiklos rūšys yra paslaugų teikimas karinėms pajėgoms ir ribotos apimties žemdirbystė. 2008 m. sausio 1 d. Kipro Respublikoje, Akrotiryje ir Dekelijoje buvo įvestas euras, nepaisant to, kad Suverenios bazių teritorijos nepriklauso Europos Sąjungai. Tai vienintelės JK administruojamos teritorijos, kuriose naudojamas euras.[7]

Žiniasklaida[taisyti | redaguoti kodą]

Suvereniose karinėse bazėse ir parduotuvėse parduodamas bendruomenės savaitraštis „The Cyprus Lion“. FM dažniu transliuojami 1-asis ir 2-asis „BFBS Radio“ (JK karinių pajėgų radijo) kanalai. Šias radijo stotis galima išgirsti beveik visame Kipre, bet „BFBS Television“ (JK karinių pajėgų televizijos) signalas dėl autorių teisių transliuojamas tik bazių teritorijose arba nuo 1997 m. koduojamas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Cyprus elects its first communist president“, The Guardian, 2008 m. vasario 25 d.
  2. Oliver, Jonathan; Smith, Michael „Officer Training Corps Faces the Axe“, The Times, 2010 m. sausio 24 d. Nuoroda tikrinta 2011-03-09.
  3. CIA world factbook; Akrotiri
  4. CIA world factbook; Dhekelia
  5. Suverenių bazių teritorijų tinklalapis Sba.mod.uk. Nuoroda tikrinta 2011-03-09
  6. Suverenių bazių teritorijų tinklalapis Sba.mod.uk. Nuoroda tikrinta 2011-03-09
  7. Theodoulou, Michael. „Euro reaches field that is for ever England“, Times Online, 2007 m. gruodžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2011-03-09.


Vikiteka