Nyderlandų Formoza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gouvernement Formosa
Nyderlandų Formoza
Nyderlandų kolonija
Blank.png
1624 – 1662 Blank.png
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Nyderlandų valdos (violetinė spalva)
Sostinė Anpingas
Valdymo forma kolonija
Gubernatorius
 1624–1625 Marten Sonk
 1656–1662 Frederick Coyett
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1624
 - Sutartis su Koxinga 1662 m.

Nyderlandų Formoza, Formozos gubernija (ol. Gouvernement Formosa) – trumpalaikė Nyderlandų kolonija Taivano saloje, egzistavusi XVII a. Oficialiai ji buvo administruojama kaip viena iš Nyderlandų Rytų Indijų gubernijų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo XVI a. II pusės Nyderlandai bandė pralaužti susidariusią portugalų ir ispanų hegemoniją Azijoje ir Afrikoje. Įsitvirtinę Batavijoje, jie siekė galimybių prekiauti su Rytų Azijos šalimis, pirmiausia Kinija, tačiau Makao įsitvirtinę portugalai jų interesus blokavo. 1622 m. olandai norėjo įsikurti Penghu salose, tačiau iš ten išvyti galiausiai įsitvirtino Taivano salos pietryčiuose. Čia jau egzistavo prekybinė gyvenvietė, kurioje vykdė prekybą kinai, japonai ir vietos gyventojai aborigenai.

Zelandijos tvirtovės likučiai

Anpingo teritorijoje olandai pastatė Zelandijos tvirtovę, kuri pasižymėjo puikia strategine padėtimi, tačiau joje trūko geriamo vandens. Iš čia olandai plėtė savo įtaką saloje. Tuo metu jie susidūrė su vietinių aborigenų pasipriešinimu, kurį žiauriai malšino. Krikščionys misionieriai skleidė aborigenų tarpe krikščionybę, kai kurie jų buvo nužudyti. Nepaisant kliūčių, olandams pavyko įsitvirtinti pietinėje salos dalyje ir pavergti vietos gyventojus. 1641 ir 1642 m. jie surengė ekspedicijas prieš ispanus šiaurinėje salos dalyje. Ispanai, negavę paramos iš savo pagrindinės bazės Maniloje, buvo priversti pasitraukti.

Olandai savo naujoje kolonijoje matė didžiulį potencialą. Ji buvo patogioje strateginėje padėtyje ir dėl to galėjo turtėti iš trikampės prekybos tarp Kinijos, Japonijos ir Taivano. Svarbios prekės buvo šilkas ir sidabras. Svarbi vietinė prekė buvo dėmėtasis elnias, kurį masiškai medžiojo ir tiekė aborigenai. Jo odos turėjo paklausą tarp japonų, o mėsa ir ragai – tarp kinų. Įsitvirtinę olandai saloje ėmė vystyti ir žemdirbystę, čia masiškai pradėdami auginti ryžius ir cukranendres.

Vystant salos ekonomiką, olandams reikėjo didesnės darbo jėgos, o vietos aborigenai žemdirbystės vystymui netiko. Todėl jie ėmė skatinti masinę kinų imigraciją iš žemyno. Iki tol etninių kinų saloje buvo labai nedaug (manoma, kad apie 1000 sezoniškai atvykstančių prekybininkų), o per olandų valdymo laikotarpį jų skaičius išaugo 50–60 tūkst. Dauguma į salą vykstančių kinų buvo kilę iš Fudziano provincijos (hoklai) arba iš rytų Guangdongo (hakka). Jie buvo verčiami dirbti sunkų darbą vergovinėmis sąlygomis, todėl ne kartą sukilo.

1661 m. Fudziano didikas Zheng Chenggong (olandų vadinamas Koxinga), kuris buvo ištikimas Mingų dinastijai, pabėgo iš savo šalies, mat ten įsitvirtino Čingų dinastija. Vadovaudamas nemažam laivynui, jis išsilaipino Taivano pakrantėje, norėdamas išstumti iš čia olandus. Tais metais jo pajėgos apgulė Zelandijos tvirtovę. Po 9 mėnesių apgulties, 1662 m. vasario 1 d. olandai buvo priversti pasiduoti, pasirašyti sutartį ir atsisakyti interesų saloje. Tai buvo jų kolonijos pabaiga.

1664–1668 olandai laikinai atkovojo vieną savo tvirtovę Dzilonge (salos šiaurėje), tačiau netrukus ją savo noru apleido.

Gubernatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Formozos kolonija olandų administracijoje buvo traktuojama kaip Nyderlandų Rytų Indijų gubernija. Jos gubernatorius buvo pavaldus Batavijoje rezidavusiam generalgubernatoriui.

  • Marten Sonk (1624–1625);
  • Gerard Frederikszoon de With (1625–1627);
  • Pieter Nuyts (1627–1629);
  • Hans Putmans (1629–1636);
  • Johan van der Burg (1636–1640);
  • Paulus Traudenius (1640–1643);
  • Maximilian le Maire (1643–1644);
  • François Caron (1644–1646);
  • Pieter Anthoniszoon Overtwater (1646–1649);
  • Nicolas Verburg (1649–1653);
  • Cornelis Caesar (1653–1656);
  • Frederick Coyett (1656–1662);