Pitkerno salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pitkerno salos
Pitcairn Islands
Pitkerno salų vėliava Pitkerno salų herbas
LocationPitcairnIslands.jpg
Laiko juosta: (UTC-8)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Administracinis centras: Adamstaunas
Oficialios kalbos: anglų, pitkerno
Gubernatorius: George Fergusson
Gyventojų (2007): 48
Plotas: 47 km²
Tankumas (2007): 1,02 žm./km²
Tel. kodas: +64
Commons-logo.svg Vikiteka: Pitkerno salosVikiteka

Pitkerno salos – salų grupė, esanti Ramiojo vandenyno pietuose bei priklausanti Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoms. Tai vienintelė Britų užjūrio teritorija Ramiajame vandenyne. Vakaruose ribojasi su Prancūzijos Polinezija. Salyną sudaro 4, gana toli viena nuo kitos išsidėsčiusios salos, iš kurių pati didžiausia – Hendersono sala (31 km²) yra negyvenama. Vienintelė apgyvendinta sala - Pitkernas, yra vulkaninės kilmės, o jos plotas vos 4,3 km². Likusios dvi - nedideli atolai (Oeno bei Diusi). Salose nėra uosto ar lėktuvų pakilimo tako.

Pitkerno sala

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojų skaičius – 48 (mažiausią pasaulyje gyventojų skaičių turinti šalis), visi jie yra maištą sukėlusių „Bounty“ laivo jūreivių bei Taičio salos aborigenų palikuonys. Nuo 1937 m., kai gyventojų skaičius buvo pasiekęs 233 žmones, salos gyventojų mažėja, daugiausiai – dėl emigracijos į Naująją Zelandiją ir kitas šalis. Pitkerno salų gyventojai XIX a. yra apgyvendinę Norfolko salą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad patys pirmieji Pitkerno salų gyventojai buvo polineziečiai, kurie buvo įsikūrę Hendersono bei Pitkerno salose. Archeologai mano, kad polineziečiai salose gyveno iki pat XV a.

1606 m. portugalų keliautojas Pedras Fernandesas de Kirosas atrado Diusi ir Hendersono salas ir pavadino jas „Įsikūnijimo“ bei „Jono Krikštytojo“ salomis.

1767 m. britų sargybos laivo įgula aptiko Pitkerno salą, kuri buvo pavadinta 15-mečio įgulos nario Roberto Pitkerno, kuris pirmasis pastebėjo salą, garbei.

Bažnyčia Adamstaune

1790 m. devyni maištininkai iš laivo „Bounty“ bei grupelė Taičio salos gyventojų atplaukė į salą, padegė savo laivą ir įsikūrė Pitkerno saloje. Naujieji salos gyventojai vertėsi žemdirbyste bei žvejyba. Jų bendruomenės lyderiu tuo metu buvo Džonas Adamsas, kurio garbei vėliau buvo pavadinta šalies sostinė – Adamstaunas.

1838 m. Pitkerno salos tapo Britų kolonija. Apie 1850 m. salos gyventojų skaičius buvo toks didelis, jog gyventojams ėmė trūkti vietos. Salos gyventojai kreipėsi į britus, kurie pasiūlė persikelti į Norfolko salą. 1856 m. visa, beveik 200 žmonių bendruomenė leidosi į ilgą, penkias savaites trukusią kelionę į Norfolką. Praėjus 8 mėnesiams nuo atvykimo į Norfolką, 18 žmonių nusprendė grįžti atgal į Pitkerną; po 5 metų dar 27 žmonės padarė tą patį.

„Bounty“ įlanka, Pitkerno sala

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika primityvi. Daugiausia kultivuojamas žemės ūkis, auginami citrusiniai vaisiai, cukranendrės, melionai, bananai, dioskorėjos ir ankštiniai, išgaunamas medus. Elektros energija gaunama iš dyzelinių ir dujinių generatorių. Pagrindinis pajamų šaltinis – salų pašto ženklų pardavimas filatelistams. Nuo 1967 m. salose funkcionuojanti valiuta - Naujosios Zelandijos doleris. Nuo 1988 m. kalamos Pitkerno salų dolerio monetos faktiškai pardavinėjamos kaip kolekcinės.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Pitkernas


Vikiteka