Marianų salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marianų salos
Rota salos kraštovaizdis

Marianų salos – salynas Okeanijoje, Ramiojo vandenyno vakaruose, ilga linija išsitiesęs tarp Japonijos ir Karolinų salų, Mikronezijos regione. Šiuo metu politiškai šį salyną dalinasi Guamas ir Šiaurės Marianų Sandrauga (abi – JAV salų teritorijos).

Kartu tai administracinis vienetas Ispanijos Rytų Indijose, egzistavęs XVI–XIX a.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Marianų salynas išsitiesęs ilga juosta iš šiaurės į pietus tarp 13° ir 21° šiaurės platumos ir 144° ir 146° rytų ilgumos.

Salyną sudaro penkiolika didelių salų, kurios grupuojamos taip:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki Europiečių pasirodymo vietos gyventojai čamorai sukūrė savitą aukštą kultūrą.

Pirmieji europiečiai atradę Karolinų salas buvo ispanai (XVI a.). Jie šias salas pavadino Vagių salomis (Islas de los Ladrones), ir XVI a. prijungė prie savo kolonijinės imperijos kaip dalį Ispanijos Rytų Indijų. Čia buvo sudarytas to paties pavadinimo administracinis vienetas.

1898 m. salynas buvo politiškai padalintas, kadangi Guamas atiduotas JAV, o šiaurinės salelės parduotos Vokietijai (kaip Vokietijos Naujoji Gvinėja.

Guamas beveik be pertraukų buvo valdomas JAV, tuo tarpu šiaurinės salos per XX a. keletą kartų ėjo iš rankų į rankas: 1918 m. perduotos Japonijai (kaip Pietų Ramiojo Vandenyno Mandatas, Saipano rajonas), vėliau buvo administruojamos JAV (kaip Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija, Marianų salų rajonas). 1978 m. šios salos pasirinko prisijungimą prie JAV kaip Marianų Šiaurinės Salos.