Vakarinis anakardis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anacardium occidentale
Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale)
Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Eilė: Muileniečiai
(Wikispecies-logo.svg Sapindales)
Šeima: Anakardiniai
(Wikispecies-logo.svg Anacardiaceae)
Gentis: Anakardis
(Wikispecies-logo.svg Anacardium)
Rūšis: Vakarinis anakardis
(Wikispecies-logo.svg Anacardium occidentale)

Vakarinis anakardis (lot. Anacardium occidentale) – anakardinių (Anacardiaceae) šeimos visžalių medžių rūšis. Kilusi iš Brazilijos, bet dabar auga daugelyje tropinių kraštų (Indijoje, Pietryčių Azijoje, Vakarų ir Rytų Afrikoje, Irane).

Tai nedidelis, 10-12 m aukščio medis, dažnai netaisyklingu kamienu ir labai plačia laja. Lapai apie šaką išsidėstę spirališkai, ovalūs, odiški, lygiakraščiai, 4-22 cm ilgio ir 2-15 cm pločio. Žiedai susitelkę iki 26 cm ilgio šluotelėje, smulkūs, žalsvi (vėliau parausta), 7-15 mm ilgio vainiklapiais. Subrandina netikrąjį vaisių – anakardį. Jis yra ovalus arba kriaušiškas, 5-11 cm ilgio, raudonos arba geltonos spalvos. Jis yra valgomas, pasižymi saldžiu kvapu ir skoniu. Minkštimas labai sultingas, o odelė plona, todėl anakardžių vaisių praktiškai neįmanoma transportuoti. Vaisiaus viršūnėje susidaro „tikrasis“ vaisius, vadinamas „anakardžio riešutu“. Tai lenktas, iš dviejų skiltelių sudarytas sausasis kaulavaisis, jo viduje yra sėkla. Šviežiose sėklose gausu odos alergiją sukeliančios anakardžio rūgšties, tačiau pakepinti anakardžio „riešutai“ yra tinkami valgymui.

Iš anakardžio sulčių gaminami gaivūs tropiniai gėrimai ir kokteiliai, o Goa – alkoholinis gėrimas. Malaizijoje anakardžio lapai dedami į salotas. Anakardžio „riešutai“ valgomi sūdyti, su cukrumi arba su šokoladu, jų dedama į konditerinius gaminius.

100 g šviežių anakardžio „riešutų“ yra: 43,85 g augalinių riebalų, 30,19 g angliavandenių, 18,22 g baltymų, vitaminų B5, B6, B1, B3, C, mangano, fosforo, magnio, cinko ir kt.

Didžiausias pasaulyje vakarinio anakardžio medis auga Brazilijoje, Natalio mieste (užima 7500 m² plotą). Daugelyje pasaulio kalbų augalas vadinamas kažu, kešju – šis pavadinimas kilo iš tupių kalbų žodžio acajú, reiškiančio „save užauginantis riešutas“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]