Vietnamo istorija
| Vietnamo istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Duong vuong | |
| Namvietas (Čieu) | |
| Dziaodžou | Čampa |
| Vanšuanas (Ankstyvieji Li) | |
| Anamas | |
| Ngo > Ding | |
| Ankstyvieji Le | |
| Ly > Čan > Ho | |
| Vėlyvieji Le | |
| Mak | |
| Čin | Nguen |
| Taison | |
| Nguen | |
| Prancūzijos Indokinija: | |
| (Tonkinas, Anamas, Kočinčina) | |
| Š. Vietnamas | P. Vietnamas |
| Socialistinė Vietnamo Respublika | |
Vietnamo istorija – Vietnamo valstybės ir civilizacijos istorija.
Iki pat XVIII a. pabaigos (o taip pat ir XX a.) dabartinę Vietnamo teritoriją tiek politiškai, tiek kultūriškai sudarė trys dalys. Šiaurinis Vietnamas siejamas su Rytų Azijos (Kinijos) kultūrine įtaka ir su Vietnamo civilizacija, o vidurio Vietnamo pakrantė – su indiškaja kultūra ir Pietryčių Azijos civilizacija, kuriai atstovavo Čampos valstybė. Pietinis Vietnamas (Mekongo žemupis) iki pat XVIII a. sudarė dalį Khmerų valstybės. Nuo XVII a. visoje teritorijoje įsigalėjus šiaurinei Vietnamo civilizacijai šalis buvo suvienyta kultūriškai, o XVIII a. pabaigoje – ir politiškai.
Vanlang ir Aulak [taisyti]
Seniausia legendomis apipinta šiaurinio Vietnamo istorija yra neatsiejamai susijusi su vietų (kin. 越, pinyin: yue, viet. việt) gentimis, kurios buvo apgyvendinę visą dabartinę pietų Kiniją ir šiaurės vietnamą (ypač Perlų ir Raudonosios upės baseinus). Kinai juos laikė barbarais. Apie IV a. pr. m. e. šiaurės Vietname susidarė palankios sąlygos vietams sukurti pirmąsias gentines valstybes. Viena vietų jų grupė, vadinami lakvietai (kin. 雒越, pinyin: laoyue, viet. lạc việt), spėjami dabartinių džuangų ir kitų tai-kadai grupės tautų protėviai, Raudonosios upės splėnyje sukūrė pirmąją valstybę Vanlangą(kin. 文郎). Šios pusiau legendinės valstybės klestėjimas siejamas su Dongsono kultūra, kurios būdingi artefaktai - bronziniai būgnai. Ši kultūra iš Šiaurės Vietnamo išplito visoje vietų gyvenamoje teritorijoje.
III a. pr. m. e. greičiausiai iš dabartinio Sičuano į valstybę įsiveržė kita vietų grupė - auvietai (kin. 甌越, pinyin: ouyue, viet. Âu việt), kurie maišėsi su vietiniais gyventojais, tuo būdu suformuodami vietnamiečių tautybę. Dviejų tautų sąjungoje gimusi valstybė vadinama Aulaku (viet. Âu lạc). Jų pirmasis valdovas Anziong titulavosi 258 m. pr. m. e. ir pastatė sostinę Koloa.
Čieu dinastija (207–110 m. pr. m. e.) [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Namvietas
III a. pr. m. e. plečiantis Čin Kinijos imperijai, vietai tapo vienu svarbiausių užkariavimo objektų, todėl Kinija rengė karines ekspedicijas į šias žemes, ir netrukus įkūrė čia savo administaciją, kurios centras buvo Nanhajaus (dabartinis Guangdžou) miestas.
Aulakas buvo stipriausia valstybė tarp visų vietų genčių, todėl iš Nanhajaus buvo pasiųstas generolas Džao Tuo (kin. 趙佗, pinyin: Zhào Tuō, viet. Triệu Đà) su misija užkariauti šią grėsmę keliančią pietų valstybę. Tai generolui pavyko 207 m. pr. m. e. Tačiau pasinaudojęs suirute pačioje Kinijoje, Džao Tuo paskelbė nepriklausomą Namvieto valstybę, kurios teritorija apėmė beveik visas vietų gyvenamas žemes, t. y. pietų Kiniją ir šiaurės Vietnamą.
Šios valstybės sostine išliko Nanhajaus uostas, garantavęs klestinčią egzotinių prekių prekybą su Pietryčių Azijos šalimis. Ji suteikė valstybei nemaža galios, kuria naudodamasi ji sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę nuo Kinijos beveik 100 metų. Per tą laiką pasikeitė 5 valdovai, Kinijos pavyzdžiu titulavęsi imperatoriais. Jie Vietname vadinami Čieu dinastija.
Tiek Vietnamo, tiek pietų Kinijos istorijoje ši valstybė vertinama labai nevienareikšmiškai. Viena vertus, tai buvo kinų generolo, t. y. išorinės jėgos sukurta valstybė. Tačiau kita vertus, jos valdyme labai daug buvo remiamasi vietiniais gyventojais ir vietos diduomene, – dabartinių džuangų, vietnamiečių ir kitų tautų protėviais. Tai dažnai leidžia vertinti šią valstybę kaip svarbų šių tautų istorijos etapą.
Vietnamas Kinijos sudėtyje (110 m. pr. m. e. – 906) [taisyti]
Kiniją valdant imperatoriui Vudi, imperija labai išsiplėtė, o Namvieto valstybė buvo įjungta į jos sudėtį. Tokiu būdu visi vietai tapo Kinijos dalimi. Šis periodas Vietnamo istorijoje yra įvardijamas kaip Šiaurės valdymas (viet. Bắc thuộc). Kinijos sudėtyje šiaurės Vietnamo teritorijos visuomet buvo viena sudėtingiausių Imperijos vietų. Čia kildavo sukilimai, ir Vietnamo statusas keletą kartų keitėsi. Todėl šį laikotarpį galima dalinti į smulkesnius:
- Pirmasis Šiaurės valdymas (110 m. pr. m. e. – 541 m.). Šalį valdė Han dinastija, kaip pietinę Dziaodžou provincijos dalį. Vėliau čia viešpatavo pietinės Kinijos dinastijos. Šiame ilgame laikotarpyje vienas garsiausių buvo seserų Trung sukilimas 39-43 m., kuomet Vietnamas skelbėsi nepriklausomas ir turėjo sostinę Melinh mieste. Vėliau Kinija atkūrė administraciją, ir laikotarpis, trukęs iki VI a., žinomas kaip Antrasis Šiaurės valdymas.
- Vanšuanas (544-602 m.). Pasinaudojant neramumais ir susiskaldymu pačioje Kinijoje, Vietnamas vėl buvo išsikovojęs nepriklausomybę kaip Vansuan valstybė. Ją valdė Li giminė, todėl Vietnamo istorijoje ji dar vadinama ankstyvąja Li dinastija. Jos įkūrėjas Li Bon titulavosi Li Nam De, t. y. „Pietiniu imperatoriumi Li“.
- Trečiasis Šiaurės valdymas (602-905). Šalį valdė Sui, vėliau Tangų Kinija, kuri buvo priversta suteikti teritorijai protektorato statusą. Teritorija pavadinta bendru vardu Anamas, t. y. „Sutramdyti Pietūs“.
- Tự chủ (905–938). Pusiau priklausomas Vietnamas, valdomas vietinių giminių.
Vidurio Vietnamas (Čampa) [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Čampa
Visi iki šiol aptarti procesai susiję išimtinai tik su šiaurės Vietnamu, t. y. Raudonosios upės baseinu. Vidurinė ir pietinė Vietnamo dalys turėjo visai kitą istoriją. Nuo II a. viduriniame Vietname pajūrio lygumose susiformavo hinduistinė valstybė Čampa, gyvenama čiamų tautos, kuri savo kultūra buvo artimesnė Khmerų imperijai ar Indonezijai, negu Vietnamui. Ši valstybė, egzistavusi nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki pat XIX a., vaidino svarbų vaidmenį jūrų prekyboje, būdama tarpininke tarp Kinijos ir Indonezijos salų bei Indijos.
Ngo (939–967), Ding (968–980) ir ankstyvoji Le (980–1009) dinastijos [taisyti]
Tai buvo pirmosios trumpalaikės nepriklausomo Vietnamo dinastijos. Nepriklausomybę šalis išsikovojo pasinaudodama Vudai laikotarpio neramumais Kinijoje, 939 m. sumušus kinus prie Bah dang upės. Šalis pasivadino Daikoviet. Nors buvo daug uzurpacijų bei vidinių nesutarimų, laisvę išsaugoti pavyko.
Li dinastija (1009–1225) [taisyti]
Čan (1225–1400) ir Ho (1400–1406) dinastijos [taisyti]
Kinų okupacija (1406–1427) [taisyti]
Vėlyvoji Le dinastija (1428–1527) [taisyti]
Viduramžių susiskaldymas (1527–1771) [taisyti]
Mac dinastija (1527–1532) [taisyti]
Trinh lordai (1533–1789) [taisyti]
Nguen lordai (1558–1771) [taisyti]
Taison dinastija (1771–1802) [taisyti]
Nguen dinastija (1802–1945) [taisyti]
Po trisdešimt metų trukusio Taisono sukilimo, išvytasis Nguyễn giminės atstovas Phúc Ánh, padedamas prancūzų sugrįžo į šalį, ją suvienijo ir, pasivadinęs Gialong, pradėjo paskutiniąją šalies dinastiją. Jo laikais šalis pavadinta Vietnam, kas padaryta Kinijos leidimu sukeitus pirmosios garsios šalies valstybės Namviet skiemenis.
Prancūzijos grėsmė šalyje vis labiau augo. Santykiai su Prancūzija ypač paaštrėjo kuomet Gialong įpėdiniai ėmė vykdyti antikatalikišką politiką. 1858 m. prancūzai išsilaipino Vietname ir paskelbė apie kolonizaciją. 1859 m. jie pradėjo užkariavimus Mekongo deltoje, užimdami Saigoną bei aplinkines provincijas. Iki 1864 m. jie čia suformavo Kočinčinos koloniją. Tokiu būdu piečiausia dalis, Vietnamo XVII-XVIII a. atimta iš Kambodžos, atiteko Prancūzams.
Šiaurėje prancūzai irgi galėjo laisvai naudotis Raudonąja upe, kuria iš Junano gabendavo prekes. Dėl siautėjančių Taiping sukilimo būrių, trukdžiusių prekybai, kilo labai daug konfliktų, įžiebusių 1884-1885 m. Prancūzų-kinų karą.
Šio karo pasekmė buvo galutinė Vietnamo kolonizacija, suskaldymas į du protektoratus Tonkiną (Vietnamo šiaurė su sostine Hanojuje) ir Anamą (Vietnamo centrinė dalis su sostine Hue) ir įjungimas į Prancūzijos Indokiniją. Nors šalyje imperatoriai išliko, jie buvo visiškai kontroliuojami prancūzų vyriausybės.
1940 m. į šalį įsiveržė Japonija, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą.
Susiskaldęs Vietnamas (1945-1976) [taisyti]
Socialistinė Vietnamo Respublika (Nuo 1976) [taisyti]
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas