Vietnamo istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vietnamhistory.PNG
Vietnamo istorija
Šiaurė Pietūs
Duong vuong
Namvietas (Čieu)
Dziaodžou Čampa
Vanšuanas (Ankstyvieji Li)
Anamas
Ngo > Ding
Ankstyvieji Le
Ly > Čan > Ho
Vėlyvieji Le
Mak
Čin Nguen
Taison
Nguen
Prancūzijos Indokinija:
(Tonkinas, Anamas, Kočinčina)
Š. Vietnamas P. Vietnamas
Socialistinė Vietnamo Respublika

Vietnamo istorija – Vietnamo valstybės ir civilizacijos istorija.

Iki pat XVIII a. pabaigos (o taip pat ir XX a.) dabartinę Vietnamo teritoriją tiek politiškai, tiek kultūriškai sudarė trys dalys. Šiaurinis Vietnamas siejamas su Rytų Azijos (Kinijos) kultūrine įtaka ir su Vietnamo civilizacija, o vidurio Vietnamo pakrantė – su indiškaja kultūra ir Pietryčių Azijos civilizacija, kuriai atstovavo Čampos valstybė. Pietinis Vietnamas (Mekongo žemupis) iki pat XVIII a. sudarė dalį Khmerų valstybės. Nuo XVII a. visoje teritorijoje įsigalėjus šiaurinei Vietnamo civilizacijai šalis buvo suvienyta kultūriškai, o XVIII a. pabaigoje – ir politiškai.

Vanlang ir Aulak[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausia legendomis apipinta šiaurinio Vietnamo istorija yra neatsiejamai susijusi su vietų (kin. 越, pinyin: yue, viet. việt) gentimis, kurios buvo apgyvendinę visą dabartinę pietų Kiniją ir šiaurės vietnamą (ypač Perlų ir Raudonosios upės baseinus). Kinai juos laikė barbarais. Apie IV a. pr. m. e. šiaurės Vietname susidarė palankios sąlygos vietams sukurti pirmąsias gentines valstybes. Viena vietų jų grupė, vadinami lakvietai (kin. 雒越, pinyin: laoyue, viet. lạc việt), spėjami dabartinių džuangų ir kitų tai-kadai grupės tautų protėviai, Raudonosios upės splėnyje sukūrė pirmąją valstybę Vanlangą(kin. 文郎). Šios pusiau legendinės valstybės klestėjimas siejamas su Dongsono kultūra, kurios būdingi artefaktai – bronziniai būgnai. Ši kultūra iš Šiaurės Vietnamo išplito visoje vietų gyvenamoje teritorijoje.

III a. pr. m. e. greičiausiai iš dabartinio Sičuano į valstybę įsiveržė kita vietų grupė – auvietai (kin. 甌越, pinyin: ouyue, viet. Âu việt), kurie maišėsi su vietiniais gyventojais, tuo būdu suformuodami vietnamiečių tautybę. Dviejų tautų sąjungoje gimusi valstybė vadinama Aulaku (viet. Âu lạc). Jų pirmasis valdovas Anziong titulavosi 258 m. pr. m. e. ir pastatė sostinę Koloa.

Čieu dinastija (207110 m. pr. m. e.)[taisyti | redaguoti kodą]

Namvieto įkūrėjas Džao Tuo
Namvieto valstybės žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Namvietas

III a. pr. m. e. plečiantis Čin Kinijos imperijai, vietai tapo vienu svarbiausių užkariavimo objektų, todėl Kinija rengė karines ekspedicijas į šias žemes, ir netrukus įkūrė čia savo administaciją, kurios centras buvo Nanhajaus (dabartinis Guangdžou) miestas.

Aulakas buvo stipriausia valstybė tarp visų vietų genčių, todėl iš Nanhajaus buvo pasiųstas generolas Džao Tuo (kin. 趙佗, pinyin: Zhào Tuō, viet. Triệu Đà) su misija užkariauti šią grėsmę keliančią pietų valstybę. Tai generolui pavyko 207 m. pr. m. e. Tačiau pasinaudojęs suirute pačioje Kinijoje, Džao Tuo paskelbė nepriklausomą Namvieto valstybę, kurios teritorija apėmė beveik visas vietų gyvenamas žemes, t. y. pietų Kiniją ir šiaurės Vietnamą.

Šios valstybės sostine išliko Nanhajaus uostas, garantavęs klestinčią egzotinių prekių prekybą su Pietryčių Azijos šalimis. Ji suteikė valstybei nemaža galios, kuria naudodamasi ji sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę nuo Kinijos beveik 100 metų. Per tą laiką pasikeitė 5 valdovai, Kinijos pavyzdžiu titulavęsi imperatoriais. Jie Vietname vadinami Čieu dinastija.

Tiek Vietnamo, tiek pietų Kinijos istorijoje ši valstybė vertinama labai nevienareikšmiškai. Viena vertus, tai buvo kinų generolo, t. y. išorinės jėgos sukurta valstybė. Tačiau kita vertus, jos valdyme labai daug buvo remiamasi vietiniais gyventojais ir vietos diduomene, – dabartinių džuangų, vietnamiečių ir kitų tautų protėviais. Tai dažnai leidžia vertinti šią valstybę kaip svarbų šių tautų istorijos etapą.

Vietnamas Kinijos sudėtyje (110 m. pr. m. e. – 906)[taisyti | redaguoti kodą]

Kiniją valdant imperatoriui Vudi, imperija labai išsiplėtė, o Namvieto valstybė buvo įjungta į jos sudėtį. Tokiu būdu visi vietai tapo Kinijos dalimi. Šis periodas Vietnamo istorijoje yra įvardijamas kaip Šiaurės valdymas (viet. Bắc thuộc). Kinijos sudėtyje šiaurės Vietnamo teritorijos visuomet buvo viena sudėtingiausių Imperijos vietų. Čia kildavo sukilimai, ir Vietnamo statusas keletą kartų keitėsi. Todėl šį laikotarpį galima dalinti į smulkesnius:

Vidurio Vietnamas (Čampa)[taisyti | redaguoti kodą]

Vietnamas ir Čampa apie 1100 m.

Pagrindinis straipsnis: Čampa

Visi iki šiol aptarti procesai susiję išimtinai tik su šiaurės Vietnamu, t. y. Raudonosios upės baseinu. Vidurinė ir pietinė Vietnamo dalys turėjo visai kitą istoriją. Nuo II a. viduriniame Vietname pajūrio lygumose susiformavo hinduistinė valstybė Čampa, gyvenama čiamų tautos, kuri savo kultūra buvo artimesnė Khmerų imperijai ar Indonezijai, negu Vietnamui. Ši valstybė, egzistavusi nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki pat XIX a., vaidino svarbų vaidmenį jūrų prekyboje, būdama tarpininke tarp Kinijos ir Indonezijos salų bei Indijos.

Ngo (939967), Ding (968980) ir ankstyvoji Le (9801009) dinastijos[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo pirmosios trumpalaikės nepriklausomo Vietnamo dinastijos. Nepriklausomybę šalis išsikovojo pasinaudodama Vudai laikotarpio neramumais Kinijoje, 939 m. sumušus kinus prie Bah dang upės. Šalis pasivadino Daikoviet. Nors buvo daug uzurpacijų bei vidinių nesutarimų, laisvę išsaugoti pavyko.

Li dinastija (10091225)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Li dinastija.

Čan (12251400) ir Ho (14001406) dinastijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Čan dinastija ir Ho dinastija.

Vėlyvoji Le dinastija (14281527)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vėlyvoji Le dinastija.

Taison dinastija (17711802)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Taison dinastija.

Nguen dinastija (18021945)[taisyti | redaguoti kodą]

Vietnamo vėliava 18901920
Vietnamo vėliava 19201945
Pagrindinis straipsnis – Nguen dinastija.

Po trisdešimt metų trukusio Taisono sukilimo, išvytasis Nguyễn giminės atstovas Phúc Ánh, padedamas prancūzų sugrįžo į šalį, ją suvienijo ir, pasivadinęs Gialong, pradėjo paskutiniąją šalies dinastiją. Jo laikais šalis pavadinta Vietnam, kas padaryta Kinijos leidimu sukeitus pirmosios garsios šalies valstybės Namviet skiemenis.

Prancūzijos grėsmė šalyje vis labiau augo. Santykiai su Prancūzija ypač paaštrėjo kuomet Gialong įpėdiniai ėmė vykdyti antikatalikišką politiką. 1858 m. prancūzai išsilaipino Vietname ir paskelbė apie kolonizaciją. 1859 m. jie pradėjo užkariavimus Mekongo deltoje, užimdami Saigoną bei aplinkines provincijas. Iki 1864 m. jie čia suformavo Kočinčinos koloniją. Tokiu būdu piečiausia dalis, Vietnamo XVII-XVIII a. atimta iš Kambodžos, atiteko Prancūzams.

Šiaurėje prancūzai irgi galėjo laisvai naudotis Raudonąja upe, kuria iš Junano gabendavo prekes. Dėl siautėjančių Taiping sukilimo būrių, trukdžiusių prekybai, kilo labai daug konfliktų, įžiebusių 18841885 m. Prancūzų-kinų karą.

Šio karo pasekmė buvo galutinė Vietnamo kolonizacija, suskaldymas į du protektoratus Tonkiną (Vietnamo šiaurė su sostine Hanojuje) ir Anamą (Vietnamo centrinė dalis su sostine Hue) ir įjungimas į Prancūzijos Indokiniją. Nors šalyje imperatoriai išliko, jie buvo visiškai kontroliuojami prancūzų vyriausybės.

1940 m. į šalį įsiveržė Japonija, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą.

Pietų Vietnamo vėliava
Šiaurės Vietnamo vėliava





Commons-logo.svg Vikiteka: Vietnamo istorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka