Šetlando salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šetlando salos
Shetland Islands, Sealtainn
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Škotija Škotija
Administracinis centras Lervikas
Gyventojų (2021) 22 940[1]
Plotas 1 466 km²
Tankumas (2021) 16 žm./km²
Tinklalapis www.shetland.gov.uk
Vikiteka Šetlando salosVikiteka

Šetlando salos (škot. gėl. Sealtainn; angl. Shetland Islands, Zetland arba Hjaltland) – salynas Britų salose, tarp Norvegijos jūros ir Šiaurės jūros, į šiaurės rytus nuo Orknio salų. Sudaro Škotijos sritį. Salos užima beveik 1,5 tūkst. km² plotą.

Pirmieji salų gyventojai buvo piktų gentys. Vėliau atsikraustė skandinavai. VII a. prasidėjo pirmosios krikščionių misijos. IX a. Šetlando salos tapo Norvegijos kolonija. 1474 m. atiteko Škotijai po Škotijos princo Džeimso III ir Danijos princesės Margaretės vedybų. II pasaulinio karo metu, salos aptarnavo okupuotą Norvegiją.

Salyną sudaro apie 100 salų, iš kurių gyvenamos – tik 15. Didžiąją salyno dalį sudaro Meinlando sala (899 km²). Joje įsikūręs ir administracinis Šetlando salų centras – Lervikas. Kitos didesnės salos: Jelas (212 km²), Anstas (120 km²), Fetlaras (120 km²), Bresėjus (28 km²), Volsajus (23 km²). Salų paviršius – kalvotos lygumos ir plynaukštės, iškylančios iki 450 m. Krantai skardingi, labai raižyti. Vyrauja pievos, pelkės, viržynai. Atokesnėse salose – paukščių turgūs. Avių auginimas, žvejyba. Jūroje išgaunama nafta ir gamtinės dujos.

Meinlando salos kraštovaizdis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. SCOTLAND, citypopulation.de

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]