Romanovų dinastija
| Rytų slavų istorija |
| Rusijos | Ukrainos | Baltarusijos |
| Rusija iki Kijevo Rusios (Rusios kaganatas) |
| Kijevo Rusia |
| Riurikaičių dinastija |
| Rusios kunigaikštystės: |
| Naugardas, Pskovas, Polockas, Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Vladimiras-Suzdalė, Haličas-Voluinė, Smolenskas |
| LDK, Maskvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Romanovų dinastija |
| Rusijos imperija |
| 1905–1907 m. revoliucija |
| Rusijos revoliucija |
| VULR, ULR, BLR |
| SSRS (RSFSR, USSR, BSSR) |
| Rusija, Ukraina, Baltarusija |
| Rusijos istoriniai regionai: |
| Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Podolė, Ponto stepė, Sibiras |
Romanovų dinastija valdė Rusiją nuo 1613 iki 1917 m. vasario revoliucijos.
Šeima kildinama iš Andriejaus Ivanovičiaus Kobylos – maskviečio bajoro, gyvenusio pirmoje XIV a. pusėje. Romanovų pavardė atėjo iš Romano Juriejevo, Anastazijos Romanovos tėvo. Anastazija buvo pirmoji caro Ivano IV žmona.
1613 metais caru tapęs Michailas Romanovas buvo pirmasis šios dinastijos Rusijos valdovas.
Iškiliausiu dinastijos atstovu laikomas Petras I-asis, kurio valdymas žymi imperialistinės Rusijos epochos pradžią. Jekaterinos Antrosios valdymo metu buvo numalšintas Pugačiovo sukilimas, Aleksandras I 1812 m. atrėmė Napoleono Bonaparto puolimą.
Paskutinis Romanovų caras Nikolajus II valdžios neteko 1917 m. kovą, ir 1918 m. liepos 16 d. Jekaterinburge kartu su žmona, sūnumi ir keturiomis dukterimis buvo sušaudyti.
Carai [taisyti]
| Nuotrauka | Valdė | Caras | Pastabos |
|---|---|---|---|
|
1645 m. |
|
||
|
1676 m. |
|
||
|
1682 m. |
|
||
|
1689 m. |
|
regentė | |
|
1696 m. |
|
||
|
1725 m. |
|
||
|
1727 m. |
|
||
|
1730 m. |
|
||
|
1740 m. |
|
||
|
1741 m. |
|
||
|
1762 m. |
|
||
|
1762 m. |
|
||
|
1796 m. |
|
||
|
1801 m. |
|
||
|
1825 m. |
|
||
|
1855 m. |
|
||
|
1881 m. |
|
||
|
1894 m. |
|
||
|
1917 m. |
|
||
|
1917 m. |
|
|
||||||||||||||