Gražiaplaukio dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Skandinavija-orn.png
Skandinavijos istorija
Švedijos | Norvegijos | Danijos
Skandinavijos priešistorė
Germanija
Vikingai
Inglingai Horfagreatai Skjoldungai
Stenkiliai Estridsenai
Erikai-Sverk.
Folkungai Folkungai
Kalmaro unija
Vazos
Vitelsbachai Danija-Norvegija
(Oldenburgai)
Holšteinai-Gotorpai
Švedijos–Norvegijos unija
(Bernadotai)
Gliuksburgai
Bernadotai Gliuksburgai Gliuksburgai
Susijusių šalių istorijos:
Suomijos, Grenlandijos, Islandijos

Gražiaplaukio dinastija, Horfagreatai (norv. Hårfagreætta) – Norvegijos karalių dinastija (tiksliau kelių dinastijų, kurių tarpusavio giminystė nėra įrodyta, grupė), su pertraukomis valdžiusi Norvegiją 8721319 m. Savo ruožtu dinastija buvo Norvegijos Inglingų dinastijos vėlesnioji atšaka.

Istorija ir linijos[taisyti | redaguoti kodą]

Jos pradininkas buvo Haroldas Gražiaplaukis, pirmasis Norvegijos karalius ir jos suvienytojas, kilęs iš Vestfoldo karalystės. Jo tėvas buvo Vestfoldo konungas iš labai senos legendinės Inglingų dinastijos. Keturi pirmieji atstovai, valdę iki maždaug 976 m. priklausė pirminei, tiesioginei dinastijos linijai.

Apie 976 m. nužudžius Haraldą II, Norvegija atiteko Danijai: čia valdė Haraldas I Mėlyndantis (iki 986 m.), vėliau - Sveinas I Šakiabarzdis. Danijos karalius Norvegijoje atstovavo Ladės jarlai, kurie turėjo čia neribotą valdžią, tačiau karaliais nesititulavo. 995 m. Gražiaplaukio dinastijos valdžią atkūrė Olavas I Trigvasonas (valdė 995-1000), o 1015 m. dar kartą Olavas II Haraldsonas (valdė 1015-1028). Abu šie valdovai laikė save Haraldo Gražiaplaukio palikuonimis, tačiau ši giminystė mokslininkų nėra įrodyta.

Po neilgo Danijos (Knuto Didžiojo) viešpatavimo 1028-35 m. dinastija buvo atkurta ir toliau valdė be pertraukų. Iš pradžių ją atstovavo Olavo II sūnus Magnusas I, o nuo 1046 m. pastoviai įsigalėjo Hardrado linija, kurios tiesioginis ryšys su Gražiaplaukiu irgi nėra įrodytas. Nuo 1130 šios linijos valdovai dalijosi valdžią su kita linija - Gille linija, o nuo 1177 m. - su Sverre linija. Visu tuo metu vyko pilietinis karas tarp atskirų karaliais besiskelbiančių pretendentų.

1184 m. mirus Magnusui Erlingsonui baigėsi Hardrado linija, o 1217 m. mirus Ingei Bordsonui - Gille linija. Norvegiją dar kartą suvienijo Hakonas IV, nesantuokinis Hakono III (iš Sverės linijos) sūnus. Ši linija baigėsi 1319 m., kuomet į valdžią Norvegijoje atėjo Magnusas VIIFolkungų dinastijos.

Dinastijos linijos[taisyti | redaguoti kodą]

Nariai Valdymo metai
Pagrindinė linija 872–976 m.
Haraldas I Gražiaplaukis 872–930 m.
Erikas Kruvinasis Kirvis 930-934 m.
Hakonas I Gerasis 934–961 m.
Haraldas II Pilkakailis 961-976 m.
Vigeno linija
Olavas I Trigvasonas 995–1000 m.
Vestfoldo linija
Olavas II Haraldsonas 1015–1028 m.
Magnusas I Gerasis 1035–1047 m.
Hardrado dinastija
Haraldas III 1046–1066 m.
Magnusas II 1066–1069 m.
Olavas III Taikusis 1066–1093 m.
Hakonas Magnusonas 1093–1094 m.
Magnusas III Basasis 1093–1103 m.
Olavas Magnusonas 1103–1115 m.
Eisteinas I 1103–1123 m.
Sigurdas I 1103–1130 m. Gille linija Valdymo metai
Magnusas IV Aklasis 1130–1135 m. Haraldas IV Gilė 1130–1136 m.
Sigurdas II 1136–1155 m.
Eisteinas II 1142–1157 m.
Ingė I Kuprotasis 1136–1161 m.
Hakonas II Plačiapetis 1157–1162 m. Sverre linija Valdymo metai
Magnusas V Erlingsonas 1161–1184 m. Sigurdas Markusfostrė 1162–1163 Sverė Sigurdsonas 1177–1202
Sigurdas Magnusonas 1193–1194 Hakonas III 1202–1204
Ingė Magnusonas 1196–1202 Gutormas 1204
Erlingas Akmenų Siena 1204–1207 Ingė II Bordsonas 1204–1217
Hakonas IV 1217–1263
Magnusas VI 1263–1280
Erikas II Magnusonas 1280–1299
Hakonas V Magnusonas 1299–1319
Dinastija
Prieš tai:
-
Coat of arms of Norway.svg
Norvegijos karaliai
872-976
Po to:
Haraldas Mėlyndantis
Prieš tai:
Sveinas I Šakiabarzdis
Norvegijos karaliai
9951000
Po to:
Sveinas I Šakiabarzdis
Prieš tai:
Sveinas I Šakiabarzdis
Norvegijos karaliai
10151028
Po to:
Knutas Didysis
Prieš tai:
Knutas Didysis
Norvegijos karaliai
1035-1319
Po to:
Folkungai