Aleksejus Michailovičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksejus Michailovičius
Alexis I of Russia (1670-1680s, GIM).jpg
Aleksejus Michailovičius
Romanovai
Gimė: 1629 m. kovo 19 d.
Maskva
Mirė: 1676 m. sausio 29 d.
Maskva
Tėvas: Michailas I
Vaikai:

Dimitrijus,
Sofija Romanova,
Jevdokija,
Marfa,
Aleksėjus,
Ana,
Katerina,
Marija,
Fiodoras III,
Tedosija,
Simonas,
Ivanas V,
Jevdokija,
Petras I,
Teodora,
Natalija

Rusijos caras
Valdė: 1645 m. - 1676 m. (~31 metai)
Pirmtakas: Michailas I
Įpėdinis: Fiodoras III
Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksejus MichailovičiusVikiteka

Aleksejus Michailovičius (1629 m. kovo 19 d. Maskva – 1676 m. sausio 29 d. ten pat) – Rusijos caras (16451676).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Petro I tėvas. Iki 1661 m. už Aleksejų valdė jo auklėtojas ir giminaitis B. Morozovas. Aleksejaus laikais Rusijoje iš luominės monarchijos ėmė formuotis absoliutinė. 1649 m. priimtas Teisynas visiškai įteisino valstiečių baudžiavinę padėtį, išplėtė bajorų teises. Dėl finansinės politikos ir stiprinamos socialinės priespaudos kilo sukilimai Maskvoje (16421662 m.), Naugarde ir Pskove (1650), St. Razino valstiečių sukilimas (16701671 m.). Didžiausias užsienio politinis laimėjimas – Ukrainos prijungimas prie Rusijos (1654 m.). Dėl Ukrainos ir galimybės prieiti prie Baltijos jūros 1654 m. Aleksejus pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika, okupavo didelę LDK dalį (Vilnių, Kauną, Gardiną), planavo LDK paversti Rusijos provincija. Karui nepasisekus, 1667 m. pasirašė Andrusovo paliaubų sutartį.[1]

Aleksejus Michailovičius
Gimė: 1629 m. kovo 29 d. Mirė: 1676 m. sausio 29 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Michailas I
Rusijos caras
1645–1676
Po to:
Fiodoras III
Karališkosios šeimos titulai
Prieš tai:
Fiodoras Romanovas
Pretendentai į Rusijos sostą
1629–1645
Po to:
Aleksejus Aleksejevičius

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aleksejus Michailovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 317 psl.