Rusios kunigaikštystės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusija-orn.png
Rytų slavų istorija
Rusijos | Ukrainos | Baltarusijos
Rusija iki Kijevo Rusios (Rusios kaganatas)
Kijevo Rusia
Riurikaičių dinastija
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas, Pskovas, Polockas, Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Vladimiras-Suzdalė, Haličas-Voluinė, Smolenskas
LDK, Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
1905–1907 m. revoliucija
Rusijos revoliucija
VULR, ULR, BLR
SSRS (RSFSR, USSR, BSSR)
Rusija, Ukraina, Baltarusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Podolė, Ponto stepė, Sibiras

Rusios kunigaikštystės – valstybiniai dariniai, atskilę nuo Kijevo Rusios, egzistavę Rytų Europoje, dab. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose XI–XVI a. Dar vadinamos rusų kunigaikštystėmis, rytų slavų kunigaikštystėmis. Jos atsirado nusilpus Kievo Rusijai, o išnyko prijungtos prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XIV–XV a. arba prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a.

Susiformavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tradiciškai kunigaikštysčių atsiradimo metais laikomi 1054 m., kuomet Kievo Rusios kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis padalijo šalį savo sūnums, sukurdamas vadinamąsias žemes. Tačiau sąlygos tam formavosi gerokai anksčiau, ir jau Jaroslavo laikais kai kurios Rusios dalys turėjo savarankiškumą ir savivaldą. Tarp tokių dalių buvo Naugardo žemė, vėliau tapusi Naugardo respublika ir Polocko žemė.

1054 m. Jaroslavas padalijo Rusią savo penkiems sūnums, kas davė pradžią pirmosioms kunigaikštystėms:

Galima sakyti, kad šie pradiniai teritoriniai vienetai davė pradžią formuotis smulkesnėms kunigaikštystėms.

Kunigaikštystės[taisyti | redaguoti kodą]

Rusios kunigaikštystės XI a., formavimosi laikotarpiu

Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau pirminis padalinimas XI a. vid. į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios dalinės kunigaikštystės išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės.

Naugardo žemė (IХ a.–1478)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Naugardo kunigaikštystė.

Viena savarankiškiausių kunigaikštysčių, įkūrusi respublikinę valdymo santvarką. 1348 m. nuo jos atskilo ir savo respubliką sukūrė Pskovas.

Polocko žemė (960–1307/1399)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Polocko kunigaikštystė.

Apėmė didžiąją dalį dabartinės Baltarusijos, su sostine Polocku. 1101 m. ji suskilo į 5-7 smulkesnes kunigaikštystes, kurių svarbiausios buvo Vitebsko, Minsko, Iziaslavo, Drucko ir kitos. Pradedant XIII a. viduriu, buvo absorbuotos LDK.

Kijevo žemė (1132–1471)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kijevo kunigaikštystė.

Apėmė visą dabartinę centrinę Ukrainą, ir jos valdovai nominaliai buvo laikomi visos Rusios valdovais. XIV a. prijungta prie LDK.

Smolensko žemė (990–1404)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Smolensko kunigaikštystė.

Apėmė dabartinę rytų Balatarusiją ir dalį Rusijos. XIV a. prijungta prie LDK.

Haličo-Voluinės žemė (1199–1349)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Haličo-Voluinės kunigaikštystė.

Vakariausios Kievo Rusios žemės, prisiglaudusios prie Lenkijos dabartinėje vakarinėje Ukrainoje. Prijungtos prie LDK.

Perejaslavlio žemė (1054–1239)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Perejaslavlio kunigaikštystė.

Rostovo-Suzdalės žemė (1125–1362)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Rostovo-Suzdalės kunigaikštystė.

Būsimosios Rusijos valstybės branduolys dabartinės Rusijos teritorijoje. Šioje teritorijoje gimė daug stiprių kunigaikstysčių, tokių, kaip Rostovo kunigaikštystė, Vladimiro kunigaikštystė, Jaroslavlio kunigaikštystė, Belozero kunigaikštystė, Tverės kunigaikštystė, Maskvos kunigaikštystė.

Černigovo žemė (1024–1330)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Černigovo kunigaikštystė.

Dabartinė rytų Ukraina. Greitai juo jos atsiskyrė Riazanės kunigaikštystė. Černigovo žemės buvo nusiaubtos mongolų, o vėliau užimtos LDK.

Nunykimas[taisyti | redaguoti kodą]