Batorai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Batorai | |
|---|---|
 |
|
| Pradininkas | Bereckas |
| Laikotarpis | XIII–XVII a. |
Batorai – XIII–XVII a. vengrų didikų giminė, labiausiai susijusi su Transilvanija.
[taisyti] Giminė
Pradininkas riteris Bereckas (XIII a. pab. – XIV a. pr.), iš karaliaus Vladislovo IV gavęs Bathoro dvarą. Jo sūnūs Janosas ir Lukacas pradėjo 2 pagrindines Batorų atšakas. Iš pirmosios kilę Transilvanijos kunigaikščiai. Pirmasis jų:
- Steponas Batoras, 1576–1586 m. buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Po jo Transilvaniją valdė brolis:
- Kristofas Batoras bei šio sūnus:
- Žigmondas Batoras. Stepono sūnėnas:
- Andrašas Batoras 1584 m. tapo kardinolu, 1589 m. Varmės vyskupu (žuvo kovodamas su Valakijos valdovu Mykolu Narsiuoju).
- Po Gaboro Batoro nužudymo XVII a. pr. Batorų giminė išnyko.[1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Batorai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 711 psl.
