Danijos karalius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Danijos herbas

Danijos karalius – Danijos valstybės monarchas, turintis ribotą valdžią.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

IX a. susikūrė Gudfredo, kuris toliau statydino įtvirtinimus ir atrėmė frankų karaliaus Karolio Didžiojo veržimąsi, valstybė. X a. valdant Gormui Senajam ir jo sūnui Haraldui I Mėlyndančiui susikūrė bendra Danijos karalystė. Renkamo karaliaus valdžia tuo metu iš esmės ribojosi vadovavimu kariaunai ir sustiprėjo tik XI a. antroje pusėje. Apie 960 m. Haraldas I Mėlyndantis apsikrikštijo, X a.-XI a. pakrikštyti visi danai.

Jauna valstybė plėtė savo valdas, danai veržėsi į Norvegiją, puldinėjo baltų žemes, buvo apgulę Apuolę. Knutas II Didysis (10181035 m.) valdė Angliją. XII a. pirmoje pusėje buvo užimtos Baltijos jūros p. pakrantės: Riugeno sala, Holšteinas, Meklenburgas, Pomeranija, Šiaurinė Estija ir Sarema. Valdemaras II Nugalėtojas (12021241 m.) 1241 m. paskelbė pirmuosius rašytinius įstatymus, vadinamąjį Jutlandijos teisyną. Didėjant Bažnyčios, žemvaldžių, riterių įtakai, vykstant dinastinėms kovoms karaliaus valdžia XIII a. antroje pusėje vėl nusilpo. 1282 Erikas V Glipingas (1259–1286 m.) paskelbė chartiją, ribojančią karaliaus valdžią, įsipareigojo kasmet šaukti didikus į įstatymų leidžiamąjį ir teisminį susirinkimą – Danehofą. 1320 m. Kristoforas II (valdė 1320–1326 m. ir 1330–1332 m.) įsipareigojo be Danehofo žinios neįvedinėti naujų mokesčių, valdyti kartu su Valstybės taryba (Riges Rad, vėliau Rigsrodas), kurią sudarė didikai ir vyskupai.

Valdemaras IV Aterdagas (13401375 m.) karaliaus valdžią vėl sustiprino. Nors jis 1346 m. Vokiečių ordinui pardavė Estiją ir Saaremos salą, o po 1367–1370 m. karo su Hanza prarado prekybos pirmavimą Baltijos jūroje, regione Danijos įtaka didėjo. 1380 m. Danijos karaliai sudarė asmeninę uniją su Norvegija, 1397 m. – Kalmaro uniją su Švedija (iki 1523 m.) ir Norvegija (iki 1814 m., nuo 1537 m. Norvegija buvo Danijos provincija). 1460 m. sudaryta asmeninė unija su Šlėzvigu ir Holšteinu. XV a. pabaigoje – XVI a. šalį iš tiesų valdė Rigsrodas, kurio 30 didikų šeimų priklausė apie 80 % visos bajorų žemės. Karaliai skatino miestų plėtotę – 1433 m. sostine tapo Kopenhaga, suteikė miestiečiams daugiau teisių, tačiau luomams atstovaujantis Rigsdagas, pirmąkart sušauktas 1468 m. Kristijono I, didesnės įtakos neturėjo. Kristijonas II (1513–1523 m.) buvo didikų nuverstas ir išvytas.

Kristijonas III (15331559 m.), numalšinęs 15331536 m. Grafų kivirčo sukilimą, 1536 m. įvedė liuteronybę. Reformacija paskatino danų kultūros plėtrą, tačiau Danijos įtaka regione pradėjo silpti. Po 1563–1570 m. (Danijos-Švedijos karas), 1611–1613 m. (Kalmaro karas), 1643–1645 m., 1657–1658, 1658–1660 m. karų su pagrindine varžove Švedija, kuri 1523 m. tapo nepriklausoma karalyste, buvo prarasti Skonė, Rytų Norvegija. XVII a. antrame dešimtmetyje Danija įgijo pirmąsias kolonijas Indijoje, kelias Mergelių (Virginijos) salas. 1660 m. Rigsdagas paskelbė karaliaus sostą paveldimu. 1665 m. Frederikas III (16481670 m.) įvedė absoliutinę monarchiją, panaikino Rigsrodą, nebešaukė ir Rigsdago. Panaikintos kai kurios bajorų privilegijos, valdžios pareigūnais imta skirti ir miestiečius, kuriems suteikta teisė pirkti žemę. 1788 m. panaikinta baudžiava.

Pramoninė revoliucija XIX a. pirmoje pusėje paskatino prieš absoliutizmą nukreiptą liberalų judėjimą. 18351836 m. sušaukus 4 provincijų luomų susirinkimus įtvirtinta vietos savivalda. Politines permainas paskatino 1848 m. Tautų pavasaris. Frederikas VII (1848–1863 m.) paskelbė 1849 m. birželio mėn. konstituciją, Danija tapo konstitucine monarchija su dvejų rūmų – žemųjų (Folketingas) ir aukštųjų (Landstingas) – parlamentu (Rigsdagas). Gyventojams suteikta žodžio, tikėjimo, susirinkimų laisvė. Po 1864 karo su Austrija ir Prūsija Danija neteko Šlėzvigo, Holšteino, Lauenburgo. 1866 m. priimtos konstitucijos pataisos padidino Landstingo, kuris atstovavo turtingiesiems sluoksniams, įtaką.

1901 m. konstitucijos pataisos išplėtė rinkimų teisę, vyriausybę imta formuoti remiantis Folketingo dauguma. 1915 m. konstitucija įteisino visuotinę rinkimų teisę.[1]

Danijos karaliai[taisyti | redaguoti kodą]

Sigfredas – minimas 782 m.
Haraldas – VIII a. pab.
Gudfredas – iki 804–810 m.
Hemingas – 810–812 m.
Haraldas Klakas ir Reginfredas – 812–813 m.
Horikas I – 813–854 m.
Horikas II Vaikas – 854–870 m.
Halvdanas – apie 870–890 m.
Gormas Senasis – apie 940 m.

Skjoldungų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Skjoldungų dinastija
1 Harald Blaatand.jpg Haraldas I Mėlyndantis
Harald 1. Blåtand
apie 910 m. apie 985 m. apie 940 m. 985 m. Gormas Senasis
2 Swen Widlobrody ubt.jpeg Svenas I Šakiabarzdis
Svend 1. Tveskæg
apie 960 m. 1014 m. apie 985 m. 1014 m.
3 Harald 2 ukendt kunstner 1685.jpg Haraldas II
Harald 2.
1014 m. 1018 m.
4 Knutus.jpg Knutas II Didysis
Knud 2. den Store
apie 997 m. 1035 m. lapkričio 12 d. 1018 m. 1035 m. Svenas I Šakiabarzdis
5 Hardeknut.jpg Knutas III Hardeknutas
Knud 3. Hardeknud
1035 m. 1042 m.
6 Magnus den Gode.jpg Magnusas I Gerasis
Magnus den Gode
1042 m. 1047 m.

Estridsenų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Estridsenų dinastija
7 Svend estridsen.jpg Svenas II Estridsenas
Svend 2. Estridsen
1047 m. 1074 m.
8 Harald 3. Hen.jpg Haraldas III Henas
Harald 3. Hen
1074 m. 1080 m.
9 Knud 4. Valdemarsen.jpg Knutas IV Šventasis
Knud 4. den Hellige
apie 1043 m. 1086 m. liepos 10 d. 1080 m. 1086 m. Svenas II Estridsenas
Elżbieta Jarosławówna
10 Oluf hunger.jpg Olafas I Badas 1086 m. 1095 m.
11 Erik 1. Ejegod.jpg Erikas I Gerasis 1056 m. 1103 m. liepos 10 d. - 1095 m. 1103 m. Svenas II Estridsenas
12 Kong niels.jpg Nilsas Danas 1104 m. 1134 m.
13 Erik emune.jpg Erikas II Emunė 1134 m. 1137 m.
14 Erik lam.jpg Erikas III Lamas (Ėriukas) 1137 m. 1146 m.
15 Svenas III ir Knutas V 1146 m. 1157 m.
16 Valdemar den Store.jpg Valdemaras I Didysis 1131 m. sausio 14 d. 1182 gegužės 12 d. 1157 m. 1182 m. Kanutas Lavardas
17 Knud den Sjettes segl.png Knutas VI 1162 ar 1163 m. 1202 m. lapkričio 12 d. 1182 m. 1202 m.
18 Valdemar sejr.jpg Valdemaras II Nugalėtojas 1202 m. 1241 m.
19 Erik plovpenning.jpg Erikas IV Plovpeningas 1216 m.
Kopenhaga
1250 m. rugpjūčio 18 d. 1241 m. 1250 m.
20 Kong abel.jpg Abelis Danas 1250 m. 1252 m.
21 Kong Christoffer 1. (1219-1259).jpg Kristoforas I 1252 m. 1259 m.
22 Erik Glipping.jpg Erikas V Glipingas 1259 m. 1286 m.
23 Erik menved cropped.jpg Erikas VI Menvedas 1286 1319 m.
24 Krzysztof2 sorø.JPG Kristoforas II 1320 1326
25 Valdemaras III 1326 1330 m.
26 Krzysztof2 sorø.JPG Kristoforas II 1330 1332 m.
27 Valdemar atterdag dk.jpg Valdemaras IV Aterdagas 1340 1375 m.

Folkungai[taisyti | redaguoti kodą]

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
28 Oluf 2 of Denmark (Kronborg tapestries).jpg Olafas II 1376 1387 m. (Norvegijoje Olafas IV)
29 Margrete 1.jpg Margarita I 1387 1412 m.

Grifitsai[taisyti | redaguoti kodą]

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
30 Eric Pomeranian crop 20101023.jpg Erikas VII Pamarėnas 1382 m. 1459 m. gegužės 3 d. 1397 1439 m. (iki 1412 m. valdė su Margarita I)

Vitelsbachai[taisyti | redaguoti kodą]

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
31 Christopher of Bavaria.jpg Kristoforas III Bavaras 1439 1448 m.

Oldenburgų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Oldenburgų dinastija
32 Christian I von Dänemark 01.jpg Kristijonas I 1426 m.
Oldenburgas
1481 m. gegužės 21 d.
Kopenhaga
1448 m. 1481 m. Ditrichas fon Oldenburgas
33 Kong Hans.jpg Hansas Danas 1481 m. 1513 m.
34 ChristianIIb.jpg Kristijonas II 1481 m. liepos 1 d. 1559 m. sausio 25 d. 1513 m. 1523 m. Jonas I
Kristina Saksonė
35 Frederik 1.jpg Frederikas I 1523 m. 1533 m.
36 Christian III of Denmark.jpg Kristijonas III 1503 m. rugpjūčio 12 d. 1559 m. sausio 1 d. 1534 m. 1559 m. Frederikas I
Ana Brandenburgietė
37 Melchior Lorck Frederik 2.jpg Frederikas II 1534 m. liepos 1 d. 1588 m. balandžio 4 d. 1559 m. 1588 Kristijonas III
Darata fon Saksen-Lauenburg
38 Kristian IV av Danmark, malning av Pieter Isaacsz 1611-1616.jpg Kristijonas IV 1577 m. balandžio 12 d. 1648 m. vasario 28 d. 1588 m. 1648 m. Frederikas II
Sofija fon Meklenburg-Gustov
39 Frederik 3 by window.jpg Frederikas III 1609 m. kovo 18 d. 1670 m. vasario 9 d. 1648 m. 1670 m. Kristijonas IV
Ana Katerina
40 Christian5.jpg Kristijonas V 1646 m. balandžio 15 d. 1699 m. rugpjūčio 25 d. 1670 m. 1699 m. Frederikas III
Sofija Amalija Braunšveig
41 Frederik den 4.jpg Frederikas IV (1671 m. spalio 11 d. 1730 m. spalio 12 d. 1699 m. 1730 m. Kristijonas V
Šarlotė iš Heseno-Kaselio
42 Christian 6.jpg Kristijonas VI 1699 m. lapkričio 30 d. 1746 m. rugpjūčio 6 d. 1746 m. Kristijonas VI
Luiza Maklenburg
43 Portrait King Frederik V by Pilo.jpg Frederikas V 1723 m. kovo 31 d. 1766 m. sausio 14 d. 1746 m. 1766 m. Kristijonas VI
Sofija Magdalena Brandenburg-Kulmbach
44 Christianviidenmark.jpg Kristijonas VII 1749 m. sausio 29 d. 1808 m. kovo 13 d. 1766 m. 1808 m. Frederikas V
Luiza Anglė
45 Fiedrichvidenmark.jpg Frederikas VI 1768 m. sausio 28 d. 1839 m. gruodžio 3 d. 1808 m. 1839 m. Kristijonas VII
46 Christianviiidenmark.jpg Kristijonas VIII 1786 m. lapkričio 18 d. 1848 m. sausio 20 d.[[ 1839 m. 1848 m. Frederikas VI
47 Frederik VII af August Schiøtt.jpg Frederikas VII 1808 m. spalio 6 d. 1863 m. lapkričio 15 d.[[ 1848 m. 1863 m. Kristijonas VIII
Šarlotė

Gliuksburgų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

# Portretas Vardas Gimė Mirė Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Tėvai
Gliuksburgų dinastija
48 1818 Christian-05.jpg Kristijonas IX 1818 m. balandžio 8 d. 1906 m. sausio 29 d.
Kopenhaga
1863 1906 m. Vilhelmas fon Šlėzvigas-Holšteinas-Zenderburgas-Gliuksburgas
Luiza Karolina
49 Frederik VIII of Denmark.jpg Frederikas VIII 1843 m. birželio 3 d.
Kopenhaga
1912 m. gegužės 14 d.
Hamburgas
1906 m. 1912 m. Kristijonas IX
50 Bundesarchiv Bild 102-00102A, König Christian X. von Dänemark.jpg Kristijonas X 1870 m. rugsėjo 26 d. 1947 m. balandžio 20 d
Kopenhaga
1912 m. 1947 m. Frederikas VIII
Luiza Bernadotte
51 Frederick IX of Denmark.jpg Frederikas IX 1899 m. kovo 11 d. 1972 m. sausio 14 d.
Kopenhaga
1947 m. 1972 m. Kristijonas X
Aleksandrina
52 Queen Magrethe sep 7 2005.png Margarita II 1940 m. balandžio 16 d.
Kopenhaga
nuo 1972 m. Frederikas IX
Ingrida Bernadotė

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Danijos karalius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 456 psl.

Vikiteka