Jekaterinburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jekaterinburgas
rus. Екатеринбург
   Coat of Arms of Yekaterinburg (Sverdlovsk oblast).svg      Flag of Yekaterinburg (Sverdlovsk oblast).svg   
Ekaterinburg at night.jpg
Miestas naktį

Jekaterinburgas
56°50′0″N 60°35′0″E / 56.83333°N 60.58333°E / 56.83333; 60.58333 (Jekaterinburgas)Koordinatės: 56°50′0″N 60°35′0″E / 56.83333°N 60.58333°E / 56.83333; 60.58333 (Jekaterinburgas)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Sverdlovsko sritis Sverdlovsko sritis
Gyventojų (2007): 1 290 000
Plotas: 491 km²
Tankumas (2007): 2 627 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: JekaterinburgasVikiteka
Kirčiavimas: Jekaterinbùrgas

Jekaterinburgas (TSRS laikotarpiu – Sverdlovskas) – miestas Rusijoje, į rytus nuo Uralo kalnų; srities centras. Tai didelis pramonės centras, srityje yra gaunama daug mineralų, pro miestą nutiestas Sibiro geležinkelis. Apdirbama platina, varis ir geležis, gaminama elektros įranga, išvystyta chemijos ir sunkiųjų mašinų pramonė. Yra Uralo M. Gorkio vardo valstybinis universitetas (įkurtas 1920 m.), Jekaterinburgo valstybinis medicinos institutas (1931 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą 1721 m. įkūrė Petras I kaip geležies apdirbimo centrą ir pavadino Jekaterinburgu savo žmonos, būsimosios carienės Jekaterinos I garbei. XVIII a. pab. nutiesus Sibiro magistralą, o XIX a. pab. – ir geležinkelį, miesto pramoninė plėtra ypač paspartėjo. 1918 m. šiame mieste buvo suimtas ir bolševikų sušaudytas paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II su šeima. 1924 m. miestas pavadintas Sverdlovsku sovietų politiko Jakovo Sverdlovo (1885–1919) garbei. II pasaulinio karo metu čia buvo sutelktos didelės pramonės jėgos iš labiau į vakarus esančių pramoninių Rusijos miestų, siekiant atitolinti pramonės įmones nuo galimo vokiečių puolimo. 1991 m. miestui sugrąžintas dabartinis pavadinimas.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sverdlovsko kalėjimuose bei lageriuose kalinta ir lietuvių politinių kalinių, daugiausia inteligentų, valstybės veikėjų. 19411942 m. Sverdlovske kalinti ir sušaudyti Lietuvos ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, ministrai Voldemaras Vytautas Čarneckis, Antanas Endziulaitis, Kazimieras Jokantas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jurgis Juras Kubilius, Viktoras Engleris, Kaune Lietuvos policininku dirbęs Jonas Burbulis (g. 1904 m. Biržų r. - 1942-07-17), kiti valstybės ir visuomenės veikėjai. Konservatorijoje studijavo tremtiniai: Vincentas Kuprys, Gražina Ručytė.[1] 1942–1943 metais Sverdlovske buvo sušaudyti 77 Lietuvos piliečiai, tarp kurių buvo ir aštuoni Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai: P. Dovydaitis, P. Aravičius, V. V. Čarneckis, A. Endziulaitis, K. Jokantas, J. Papečkys, Z. P. Starkus ir J. Sutkus. 2013 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus parengė parodą „Sušaudytoji vyriausybė“, skirtą minėtų ministrų atminimui pagerbti. Paroda tapo nuolatine ekspozicijos dalimi ir eksponuojama Jekaterinburge.

Sverdlovske gimė vienas Lietuvos džiazo mokyklos kūrėjų Vladimiras Čekasinas (g. 1947).

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aldona Juodvalkytė. Jekaterinburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 623 psl.