Jekaterinburgas

Koordinatės: 56°50′0″ š. pl. 60°35′0″ r. ilg. / 56.83333°š. pl. 60.58333°r. ilg. / 56.83333; 60.58333 (Jekaterinburgas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jekaterinburgas
rus. Екатеринбург
            
Jekaterinburgo „Sitis“
Jekaterinburgas
Jekaterinburgas
56°50′0″ š. pl. 60°35′0″ r. ilg. / 56.83333°š. pl. 60.58333°r. ilg. / 56.83333; 60.58333 (Jekaterinburgas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Sverdlovsko sritis Sverdlovsko sritis
Meras Aleksejus Orlovas
Gyventojų (2021) 1 495 066
Plotas 493 km²
Tankumas (2021) 3 033 žm./km²
Vikiteka Jekaterinburgas
Kirčiavimas Jekaterinbùrgas

Jekaterinburgas (TSRS laikotarpiu – Sverdlovskas) – miestas Rusijoje, į rytus nuo Uralo kalnų; srities centras. Tai didelis pramonės centras, srityje yra gaunama daug mineralų, pro miestą nutiestas Sibiro geležinkelis. Apdirbama platina, varis ir geležis, gaminama elektros įranga, išvystyta chemijos ir sunkiųjų mašinų pramonė. Yra Uralo M. Gorkio vardo valstybinis universitetas (įkurtas 1920 m.), Jekaterinburgo valstybinis medicinos institutas (1931 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jelcino centras Jekaterinbuge

Miestą 1721 m. įkūrė Petras I kaip geležies apdirbimo centrą ir pavadino Jekaterinburgu savo žmonos, būsimosios carienės Jekaterinos I garbei. XVIII a. pab. nutiesus Sibiro magistralę, o XIX a. pab. – ir geležinkelį, miesto pramoninė plėtra ypač paspartėjo. 1918 m. šiame mieste buvo suimtas ir bolševikų sušaudytas paskutinis Rusijos caras Nikolajus II su šeima. 1924 m. miestas pavadintas Sverdlovsku sovietų politiko Jakovo Sverdlovo (1885–1919) garbei. Industrializacijos metais Sverdlovske buvo atidarytos nemažai gamyklų. II pasaulinio karo metu čia buvo sutelktos didelės pramonės jėgos iš labiau į vakarus esančių pramoninių Rusijos miestų, siekiant atitolinti pramonės įmones nuo galimo vokiečių puolimo. 1991 m. miestui sugrąžintas dabartinis pavadinimas. 2015 m. buvo pastatytas kultūrinis centras „Jelcino centras“.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sverdlovsko kalėjimuose bei lageriuose kalinta ir lietuvių politinių kalinių, daugiausia inteligentų, valstybės veikėjų. 19411942 m. Sverdlovske kalinti ir sušaudyti Lietuvos ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, ministrai Voldemaras Vytautas Čarneckis, Antanas Endziulaitis, Kazimieras Jokantas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jurgis Juras Kubilius, Viktoras Engleris, Kaune Lietuvos policininku dirbęs Jonas Burbulis (g. 1904 m. Biržų r. - 1942-07-17), kiti valstybės ir visuomenės veikėjai.

Konservatorijoje studijavo tremtiniai: Vincentas Kuprys, Gražina Ručytė-Landsbergienė.[1]

2013 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus parengė parodą „Sušaudytoji vyriausybė“, skirtą minėtų ministrų atminimui pagerbti. Paroda tapo nuolatine ekspozicijos dalimi ir eksponuojama Jekaterinburge.

Sverdlovske gimė vienas Lietuvos džiazo mokyklos kūrėjų Vladimiras Čekasinas (g. 1947).

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėJekaterinburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 623 psl.