Jekaterinburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jekaterinburgas
rus. Екатеринбург
   Coat of Arms of Yekaterinburg (Sverdlovsk oblast).svg      Flag of Yekaterinburg (Sverdlovsk oblast).svg   
Ekaterinburg at night.jpg
Miestas naktį

Jekaterinburgas
56°50′0″N 60°35′0″E / 56.83333°N 60.58333°E / 56.83333; 60.58333 (Jekaterinburgas)Koordinatės: 56°50′0″N 60°35′0″E / 56.83333°N 60.58333°E / 56.83333; 60.58333 (Jekaterinburgas)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Sverdlovsko sritis Sverdlovsko sritis
Gyventojų (2007): 1 290 000
Plotas: 491 km²
Tankumas (2007): 2 627 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: JekaterinburgasVikiteka
Kirčiavimas: Jekaterinbùrgas

Jekaterinburgas – miestas Rusijoje, į rytus nuo Uralo kalnų; srities centras. Tai didelis pramonės centras, srityje yra gaunama daug mineralų, pro miestą nutiestas Sibiro geležinkelis. Apdirbama platina, varis ir geležis, gaminama elektros įranga, išvystyta chemijos ir sunkiųjų mašinų pramonė. Yra Uralo M. Gorkio vardo valstybinis universitetas (įkurtas 1920 m.), Jekaterinburgo valstybinis medicinos institutas (1931 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą 1721 m. įkūrė Petras I kaip geležies apdirbimo centrą ir pavadino Jekaterinburgu savo žmonos, būsimosios carienės Jekaterinos I garbei. XVIII a. pab. nutiesus Sibiro magistralą, o XIX a. pab. – ir geležinkelį, miesto pramoninė plėtra ypač paspartėjo. 1918 m. šiame mieste buvo suimtas ir bolševikų sušaudytas paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II su šeima. 1924 m. miestas pavadintas Sverdlovsku sovietų politiko Jakovo Sverdlovo (1885–1919) garbei. II pasaulinio karo metu čia buvo sutelktos didelės pramonės jėgos iš labiau į vakarus esančių pramoninių Rusijos miestų, siekiant atitolinti pramonės įmones nuo galimo vokiečių puolimo. 1991 m. miestui sugrąžintas dabartinis pavadinimas.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sverdlovsko kalėjimuose bei lageriuose kalinta ir lietuvių politinių kalinių, daugiausia inteligentų, valstybės veikėjų. 19411942 m. Sverdlovske kalinti ir sušaudyti Lietuvos ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, ministrai Voldemaras Vytautas Čarneckis, Antanas Endziulaitis, Kazimieras Jokantas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jurgis Juras Kubilius, Viktoras Engleris, Kaune Lietuvos policininku dirbęs Jonas Burbulis (g. 1904 m. Biržų r. - 1942-07-17), kiti valstybės ir visuomenės veikėjai. Konservatorijoje studijavo tremtiniai: Vincentas Kuprys, Gražina Ručytė.[1] 1942–1943 metais Sverdlovske buvo sušaudyti 77 Lietuvos piliečiai, tarp kurių buvo ir aštuoni Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai: P. Dovydaitis, P. Aravičius, V. V. Čarneckis, A. Endziulaitis, K. Jokantas, J. Papečkys, Z. P. Starkus ir J. Sutkus. 2013 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus parengė parodą „Sušaudytoji vyriausybė“, skirtą minėtų ministrų atminimui pagerbti. Paroda taps nuolatine ekspozicijos dalimi ir bus eksponuojama Jekaterinburge.

1. Adomulis Kazimieras Stasys, Bronislovo (1906–1942 08 01); 2. Akstinas Morkus, Igno, (1895–1943 02 05); 3. Alekna-Aleknavičius Tadas, Vlado (1899–1942 11 04); 4. Andriuškevičius Izidorius, Kosto (1905–1942 12 02); 5. Aravičius Petras, Prano (1887–1942 08 25); 6. Areškevičius Petras, Jono (1901–1942 07 17); 7. Bačkus Juozas, Stasio (1899–1942 11 21); 8. Bagdonas-Bagdonavičius Valerijonas, Benedikto (1909–1942 12 02); 9. Balvočius Vladas, Apolinaro (1897–1942 08 25); 10. Barysas Juozas, Igno (1910–1942 07 17); 11. Beleckas Povilas, Jono (1903–1942 09 18); 12. Bičiūnas Vytautas, Jono (1893–1942 11 04); 13. Bložė Jonas, Jurgio (1894–1942 07 17); 14. Bukaitis Juozas, Izidoriaus (1903–1942 07 23); 15. Burbulis Jonas, Petro (1904–1942 07 17); 16. Cirtautas Kazimieras, Alekso (1907–1942 12 02); 17. Čarneckis Valdemaras Vytautas, Antano (1893–1942 11 04); 18. Česonis Jurgis, Jurgio (1918–1942 08 25); 19. Daunoras Adolfas, Jono (1903–1942 07 17); 20. Dėdelė Antanas, Jurgio (1896–1942 11 04); 21. Dovydaitis Pranas, Motiejaus (1886–1942 11 04); 22. Endziulaitis Antanas, Mykolo (1895–1942 12 10); 23. Engleris Viktoras, Josifo (1876–1942 08 25); 24. Gasiūnas Kazys, Benedikto (1914–1942 12 02; 25. Gaudešis Jonas, Tado (1893–1942 11 21); 26. Gembickas Anatolijus Salichas, Aleksandro (1893–1942 12 02); 27. Gražišauskas Viktoras, Silvestro (1901–1942 11 21); 28. Grebliauskas Albinas, Juozo (1907–1943 01 11); 29. Ignatavičius Aleksandras, Vladislovo (1896–1942 11 02); 30. Jokantas Kazimieras, Jono (1880–1942 08 25); 31. Jonika Stasys, Domo (1906–1942 12 02); 32. Jurgelys Mečys, Klemenso (1891–1942 12 02); 33. Kacėnas Otonas, Juozo (1910–1942 11 04); 34. Kalnėnas Jonas, Kazimiero (1901–1942 11 04); 35. Kalnietis Liudas, Antano (1905–1942 12 02); 36. Kaluževičius Juozas, Jono (1899–1942 12 02); 37. Kanauka Petras, Motiejaus (1900–1942 08 25); 38. Karvelis Stasys, Jono (1911–1942 12 02); 39. Kregždė Jurgis, Jono (1905–1942 11 21); 40. Kubilius Jurgis (Juras), Petro (1890–1942 11 04); 41. Kviklys Mečislovas, Nikodemo (1902–1942 07 23); 42. Lapšys Adolfas, Juozo (1899–1942 12 02); 43. Laucius Kazys, Jono (1906–1942 11 12); 44. Laurinavičius Vincas, Juozo (1907–1942 12 02); 45. Lenkauskas Edvardas, Jono (1903–1942 08 25); 46. Martišius Anicetas, Jono (1902–1942 11 02); 47. Masėnas-Masevičius Klemensas, Jono (1900–1942 11 21); 48. Matulevičius Julius, Vinco (1898–1942 12 02); 49. Mikalajūnas Steponas, Kosto (1898–1942 12 02); 50. Miliauskas Petras, Augusto (1907–1942 12 02); 51. Minderis Mykolas, Jono (1909–1942 08 25); 52. Mitkus Adomas, Stasio (1892–1942 08 25); 53. Naujalis Vincas, Jokūbo (1902–1942 07 17); 54. Papečkys Juozas, Mykolo (1890–1942 11 04); 55. Perelšteinas Gecelis (Godas), Leizerio (1889–1942 11 04); 56. Petruškevičius Antanas, Lauryno (1896–1942 11 21); 57. Pleskačiauskas Aleksandras, Antano (1894–1942 08 25); 58. Pliuškevičius Vytautas, Kajetono (1906–1942 12 02); 59. Pranaitis Antanas, Andriaus (1895–1942 11 04); 60. Ralčenis Aleksandras, Semiono (1907–1942 07 17); 61. Ratkelis Vladas, Juozo (1900–1942 09 18); 62. Riautas Stasys, Juozo (1906–1942 12 02); 63. Ruzas Ipolitas, Stepono (1907–1942 07 17); 64. Sapetka Antanas, Jono (1901–1942 08 25); 65. Slabšys Ignas, Jono (1899–1942 11 04); 66. Starkus Zigmas Pranas, Simono (1892–1942 08 25); 67. Sutkus Jonas, Antano (1893–1942 12 10); 68. Šilbajoris Povilas, Prano (1910–1942 11 04); 69. Tauklys Jonas, Antano (1900–1942 07 17); 70. Triukas Marcelijus, Jono (1905–1942 07 17); 71. Urbelis Antanas, Aleksandro (1895–1942 08 25); 72. Urbonavičius-Urbonas Adomas, Mykolo (1901–1942 12 02); 73. Vasiliauskas Balys, Prano (1902–1942 11 21; 74. Verbickas Petras, Karolio (1904–1942 12 02); 75. Verbyla Antanas, Juozo (1909–1942 07 17); 76. Vileišis Vincas, Kazio (1909–1942 07 25); 77. Žaltauskas Povilas, Povilo (1905–1943 01 11). [2]

Sverdlovske gimė vienas Lietuvos džiazo mokyklos kūrėjų Vladimiras Čekasinas (g. 1947).

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aldona Juodvalkytė. Jekaterinburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 623 psl.
  2. "Už Laisvę" http://www.xxiamzius.lt/priedai/uzlaisve/uzlaisve_03.html