Jekaterinburgas
| Jekaterinburgas rus. Екатеринбург |
|
|---|---|
| |
|
| Miestas naktį | |
| Koordinatės: | |
| Valstybė: | |
| Sritis: | |
| Gyventojų : | 1 290 000 |
| Plotas: | 491 km² |
| Tankumas : | 2 627 žm./km² |
| JekaterinburgasVikiteka | |
| Kirčiavimas: | Jekaterinbùrgas |
Jekaterinburgas – miestas Rusijoje, į rytus nuo Uralo kalnų; srities centras. Tai didelis pramonės centras, srityje yra gaunama daug mineralų, pro miestą nutiestas Sibiro geležinkelis. Apdirbama platina, varis ir geležis, gaminama elektros įranga, išvystyta chemijos ir sunkiųjų mašinų pramonė. Yra Uralo M. Gorkio vardo valstybinis universitetas (įkurtas 1920 m.), Jekaterinburgo valstybinis medicinos institutas (1931 m.).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Miestą 1721 m. įkūrė Petras I kaip geležies apdirbimo centrą ir pavadino Jekaterinburgu savo žmonos, būsimosios carienės Jekaterinos I garbei. XVIII a. pab. nutiesus Sibiro magistralą, o XIX a. pab. – ir geležinkelį, miesto pramoninė plėtra ypač paspartėjo. 1918 m. šiame mieste buvo suimtas ir bolševikų sušaudytas paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II su šeima. 1924 m. miestas pavadintas Sverdlovsku sovietų politiko Jakovo Sverdlovo (1885–1919) garbei. II pasaulinio karo metu čia buvo sutelktos didelės pramonės jėgos iš labiau į vakarus esančių pramoninių Rusijos miestų, siekiant atitolinti pramonės įmones nuo galimo vokiečių puolimo. 1991 m. miestui sugrąžintas dabartinis pavadinimas.
[taisyti] Lietuviai
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sverdlovsko kalėjimuose bei lageriuose kalinta ir lietuvių politinių kalinių, daugiausia inteligentų, valstybės veikėjų. 1941–1942 m. Sverdlovske kalinti ir sušaudyti Lietuvos ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, ministrai Voldemaras Vytautas Čarneckis, Antanas Endziulaitis, Kazimieras Jokantas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jurgis Juras Kubilius, Viktoras Engleris, kiti valstybės ir visuomenės veikėjai. Konservatorijoje studijavo tremtiniai: Vincentas Kuprys, Gražina Ručytė.[1]
[taisyti] Sportas
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Jekaterinburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 623 psl.