Folkungai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Folkungų herbas
Paminklas Birgeriui Magnusonui Stolholme

Folkungai (šved. Folkunger) arba Bjelbo dinastija – Skandinavijos karalių dinastija, 12501364 m. valdžiusi Švediją, 13191387 m. Norvegiją, 13751387 m. Daniją.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pradininkas – jarlas Birgeris Magnusonas, vedęs paskutinio Erikų giminės karaliaus seserį ir 1250 vainikavęs sūnų Valdemarą Švedijos karaliumi, bet 1250–1266 m. iš tiesų valdė pats.

Folkungų laikais Švedijoje galutinai susiklostė feodaliniai santykiai. Valdant Magnusui Eriksonui 1319 m. sudaryta asmeninė unija su Norvegija, kurią Folkungai išlaikė, kai 1364 m. buvo nuversti Švedijoje. Paskutinis Folkungas Olafas IV Hokonsonas 1375 m. buvo išrinktas ir Danijos karaliumi. Dinastija pavadinta Folkungais XVI a. pirmojoje pusėje. XII a.- XIII a. taip vadintos karaliams priešiškos didikų giminės.[1]

Folkungai[taisyti | redaguoti kodą]

Folkungai Valdymo metai
Švedijos karaliai 1250–1364 m.
Valdemaras Birgersonas 1250-1275 m.
Magnusas Birgersonas 1275-1290 m.
Birgeris Magnusonas 1290-1318 m.
Magnusas Eriksonas 1319-1364 m.
Norvegijos karaliai 1319–1387 m.
Magnusas Eriksonas 1319-1355 m.
Hokonas VI Magnusonas 1355-1380 m.
Olafas IV Hokonsonas 1380-1387 m., 1375–1387 ir Danijos karalius
Dinastija
Prieš tai:
Erikų giminė
Greater coat of arms of Sweden.svg
Švedijos karaliai
1250-1364
Po to:
Meklenburgai
Prieš tai:
Gražiaplaukio dinastija
Coat of arms of Norway.svg
Norvegijos karaliai
1319-1387
Po to:
Margarita I
Prieš tai:
Valdemaras IV
COA of Denmark.svg
Danijos karaliai
1375-1387
Po to:
Margarita I

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Folkungai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 172 psl.