Va (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Va etninė grupė
Va tautos vėliava
Va tautos vėliava
Gyventojų skaičius apie 720 tūkst.
Populiacija šalyse Kinijos vėliava Kinija:
   apie 85 tūkst.

Mianmaro vėliava Mianmaras:
   apie 615 tūkst.
Tailando vėliava Tailandas:
   apie 20 tūkst.

Kalba (-os) va
Religijos budizmas, animizmas
Giminingos etninės grupės deangai, lametai ir kt.

Va (kin. 佤族, pinyin: Wǎ Zú) – tauta, gyvenanti Pietryčių Azijoje. Va žmonės laikomi senaisiais Šano kalnyno apylinkių gyventojais. Jie yra etniškai ir lingvistiškai giminingi monams, Kambodžos khmerams. Va gyvena aukštutiniame Salvino upės baseine, Šano kalnyno apylinkėse ir Taundžio kalnyno srityje.[1]

Va populiacija siekia apie 720 000 žmonių.[2] 615 000 iš jų gyvena šiaurinėje Mianmaro dalyje, Šanų valstijoje šalia sienos su Kinija. Kinijoje, pietinėje Junano provincijos dalyje gyvena 85 000 va etninės grupės atstovų, nors oficialus skaičius yra 396 610 žmonių.[3] Šiaurės vakariniame Tailande va tautos atstovų priskaičiuojama 20 000.

Va tauta yra viena iš 56 Kinijos ir 136 Mianmaro oficialiai pripažintų etninių grupių.

Mitologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal va tautos mitologiją žmonija kilo iš urvo Žemėje va žemių centre. Dar ir šiandien pasakojama, kad pirmieji žmonės Žemėje buvo va, kurie apsigyveno pradiniame žmonijos istorijos taške. Bamarų (birmiečių), kinų, šanų ir kitų tautų protėviai atsirado tik vėliau ir turėjo apsigyventi toliau nuo va apgyvendinto pradinio taško. Va tauta tiki, kad jų žemės yra pasaulio centras, o jų tauta yra "vyresnysis žmonijos brolis".[4]

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Va tauta kalba vaik dialekto atšaka, priklausančia palaunų-va kalbai, kuri priklauso monų-khmerų kalbų grupei, o ši – austroazinių kalbų šeimai. Va kalboje yra šeši pagrindiniai dialektai – va lon, vu, kentun va, son, en ir la. Kalba turi artimą sąryšį su dajų etninės grupės kalba, iš kurios va kalba yra pasiskolinusi 10 % žodžių.[5] Prieš įkuriant Kinijos Liaudies Respubliką 1949 metais va etninė grupė neturėjo savo rašytinės kalbos. Įrašams fiksuoti bei skaičiavimui jie naudojo medžio raižybą, bambuko atraižų graviravimą. Bambuko atraižų plotis buvo nuo pusės colio iki vieno colio. Žinioms perduoti buvo naudojami materialūs daiktai, reiškiantys tam tikras reikšmes ar jausmus. Pavyzdžiui, cukranendrė, bananas ar druska reiškė draugystę, aštrusis pipiras – pyktį, plunksna – skubumą, parakas ir kulkos – klano karinius ketinimus.[6]

Kinijoje va žmonių alfabetinis raštas buvo sukurtas 1956 metais. Raštas paremtas lotyniška abėcėle.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš mūsų erą monai-khmerai iškeliavo iš savo kilmės vietos rytiniame Tibete ir migravo į pietus pagal Mekongo ir Salvino upes. Manoma, kad va tauta kalnuose aplink Salvino aukštupį įsikūrė maždaug tarp 5 ir III amžiaus prieš Kristų. Kai kurie istorikai tvirtina, kad va buvo pirminiai Salvino deltos gyventojai, vėliau tajų, šanų ir bamarų nukauti bei išstumti į kalnus. Pagal va pasakojimus, tauta buvo apgyvendinusi plokščiakalnio žemumas, bet „stipresni žmonės“ suvarė juos į kalnus.

Užkariautojai iš pietrytinės Kinijos va žemėse įvedė socialinę tvarką, pagal kurią buvo įkurtos mažos va valstijos, valdomos aristokratinio elito. Va tautos kariai XIII amžiuje padėjo nugalėti Mongolų invaziją. XVII amžiuje va žemes užgrobė šanai ir tajai. XIX amžiuje, kai prasidėjo šanų nuosmukis, va valstijos tapo faktiškai nepriklausomos vasalinės Mianmaro karaliaus valstijos.[7]

Iki XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio Va centrinės žemės buvo autonomiškos, nors teritorija neturėjo valstybės aparato. Va autonomija buvo paremta ginkluotais, truputį asocijuotais ir visiškai egalitariniais valstybiniais dariniais, kuriuos britai pavadino Va valstijomis, nes neturėjo kito žodžio apibūdinti nevalstybiniam suverenitetui.[8]

Mianmare gyvenančių va istorija pažymėta nuolatinių partizaninių kovų prieš užkariautojus. XIX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje va ir šanų valdovams išsižadėjus ištikimybės Mianmaro karaliui kilo chaosas, kuris suteikė pretekstą į konfliktą įsikišti Britų kolonijinei valdžiai. Per trečiąjį Britų ir Mianmaro karą 1885 metais va ir šajų valstijos pateko anglų valdžion. Antrojo Pasaulinio karo metu va tauta palaikė Didžiosios Britanijos pusę ir kovėsi prieš Japonijos sąjungininkes. Tačiau Japonijai okupavus va gyvenamas vietoves, va tauta buvo priversta pasitraukti į kalnus. Ten jie suformavo partizaninius būrius, nukreiptus prieš okupantus. 1943 metais Japonijos valdžia va žemių valdymą perdavė Birmai. Va tautos pasipriešinimas ginklais buvo remiamas Kinijos. 7 ir 8 dešimtmetyje finansavimui buvo pradėtas naudoti narkotikų verslas, kuris vėliau tapo kovų objektu. Va tauta Mianmare išsiskyrė į dvi kovojančias puses – kovotojai dėl autonomijos ar nepriklausomybės bei kovotojai dėl narkotikų kontroliavimo.[9]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Papročiai[taisyti | redaguoti kodą]

Galvų medžiojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Galvų medžiojimas buvo integrali va tautos religijos ir kultūros dalis. Kaukolės būdavo naudojamos laukų tręšimui. Buvo tikima, kad tai atneš gerą derlių ir sveikatą. XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje Europos misionierių įtaka užbaigė šį ritualą.[10]

Ryžių alus[taisyti | redaguoti kodą]

Ryžių alus yra mėgstamiausias va tautos troškulio malšintojas, kuris taip pat gali sumažinti alkį. Ryžių alus yra vadinamas bai – pagrindiniu žodžiu alkoholiniam gėrimui apibūdinti. Ryžių alus yra neatskiriama bet kokio žmonių susitikimo dalis. Gėrimo procesas yra socialinis, apimantis bent du žmones: vieną svečią ir vieną šeimininką. Be šio gėrimo va žmonės negali apsieiti per ritualus, švenčių proga, per laidotuves, verbuojant šeimą ar draugus padėti ūkyje ar namų statyboje.[11]

Santuoka[taisyti | redaguoti kodą]

Va santuokos yra monogaminės. Giminystės linija paveldima iš tėvo.[12]

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Tradiciškai dauguma va tautos žmonių yra animistai. Jie tiki, kad visi kalnai, upės ir kiti gamtos objektai turi savo dievybes.[13] Taip pat tarp va žmonių yra budistų ir krikščionių mažumų.[14]

Dabartinė situacija[taisyti | redaguoti kodą]

Dabar va tautos kultūrinį gyvybingumą palaiko švenčiamas Monihei karnavalas. Jo metu atliekamos tautos dainos, šokiai, vienas kito ištepimai purvu. Pastarasis ritualas, sakoma, atbaido piktąsias dvasias.[15]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
  2. James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
  3. http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-va.htm
  4. Magnus Fiskesjo Mining, history, and the anti-state. Wa: the politics of autonomy between Burma and China, Journal of Global History, 2010
  5. http://www.chinatravel.com/facts/chinese-culture-and-history/chinese-ethnic-groups/wa-ethnic-minority.htm
  6. http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-va.htm
  7. James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
  8. Magnus Fiskesjo Participant Intoxication and Self-Other Dynamics in the Wa context, 2010
  9. James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
  10. James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
  11. Magnus Fiskesjo Participant Intoxication and Self-Other Dynamics in the Wa context, 2010
  12. James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
  13. http://www.chinatour360.com/culture/ethnicgroups/wa.htm
  14. James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002
  15. http://www.carnaval2010.org/tag/wa-community/