Lisu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lisu
Lisu.jpg
Gyventojų skaičius 1 200 000
Populiacija šalyse Kinija, Tailandas, Mianmaras, Indija
Kalba (-os) lisu
Religijos vietiniai tikėjimai, krikščionybė.
Giminingos etninės grupės lahai, achai ir kt.

Lisu (savivardis: Lìsù Zú) – viena iš 56 Kinijos etninių mažumų, turinti apie 1 200 000 iš kurių 635 tūkst. gyvena Kinijoje, kurių dauguma gyvena koncentruotomis bendruomenėmis Biadzongo, Fugongo, Gongšanio ir Lušujo apskrityse Nuidziang Lisu autonominėje prefektūroje, šiaurės vakarinėje Junano provincijos dalyje.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Lisu kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių-birmiečių kalbų pogrupiui. Naudojo 3 skirtingas rašymo formas, įskaitant ir paskutiniają, sukurtą 1957 m. lotynų abėcėlės pagrindu, kuri yra plačiai naudojama šiuo metu.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Lisu etninė grupė gyvena kalnuotoje vietovėje, išvagotoje upių. Teritorija apsupta Gaolingongo kalnų vakaruose ir Biluo kalnų rytuose, kurių kiekvieno aukštis ne mažesnis kaip 4 km virš jūros lygio. Nudziango ir Lancango upės teka per šią teritoriją, suformuodamos du didelius slėnius. Vidutinė metinė temperatūra upių slėniuose būna tarp 17 – 26 °C, o metinis kritulių kiekis 2500 mm. Pagrindinės auginamos kultūros – kukurūzai, ryžiai, kviečiai, grikiai, sorgai ir pupos. Taip pat auginama pluoštinė bemerija ir cukranendrės. Didžioji dalis kalnų apaugusi tankiais miškais, pagarsėjusiais savo kiniškomis eglėmis. Be retų gyvūnų, miškuose auga daug gydomųjų žolelių. Lisu vietovėje taip pat gausu mineralinių ir vandens kurortų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kinijos istoriniuose šaltiniuose įrašų apie Lisu galime aptikti jau nuo 685 mūsų eros metų, čia ji yra įvardijama kaip pietiniai Junano ir Sičiuano barbarai, kurių teritorija ribojasi su teritorija aplink Jusha upę vakariniame Junanyje. 16 a prasidėjo trys pagrindinės Lisu migracijos, galiausiai jie apsistojo Lancango ir Nijiango upių slėnuose ir susimaišė su Hanių, Bajų, Nu, Li, Naši žmonių bendruomenėmis. Lisu migracija į Mianmarą, Tailandą ir Indiją prasidėjo 19 a ir yra siejama su prekyba opijumi ir blogėjančiais santykiais su Kinija. Didžioji dalis Lisu istorijos apibrėžiama per sanykį su Kinija. Šie tarpusavio santykiai apima užpuolimus, karus, susipriešinimą, pavergimą, taip pat tarptautines santuokas ir mainus vaistažolėmis, elnio ragais, vašku ir miško gėrybėmis, kurias tiekė Lisu į druską, geležį ir maisto produktus iš Kinijos. Kinijos imperijos dominavimas prieš Lisu pasireiškė tuo, kad Kinijos valdžia Lisu gyvenamose teritorijose turėjo savo vietinius atstovus. Pagal Lisu [legenda|legendą], Lisu santykiai su Kinija prasidėjo po Didžiojo Potvynio prieš daugelį metų. Sprendžiant kas valdys žemes, Lisu ir Kinijos lyderiai sugalvojo testą – kiekvienas lyderis pasodins lazdą džiunglėse ir kurio lazda pirma pražys, tas ir valdys. Po sodinimo ceremonijos visi nuėjo gulti. Nesąžiningasis Kinijos lyderis atsikėlė pirmas ir, pamatęs, kad Lisu lazda pražydo pirma sukeitė ją su savo. Komunistinė Kinija įsteigė Mučiang Lisu autonominį regioną, panaikino vergiją ir uždraudė opiumo auginimą. Kinijos valdžia taip pat pastatė mokyklas ir ligonines, bandė įvesti kiniško stiliaus žemės ūkį, kuris neprigijo šiame regione.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Lisu religijai būdingas dvasių nuraminimas ir dviejų paskutiniųjų kartų velionių protėvių garbinimas. Norėdami užsitikrinti gerą sveikatą ir gerą derlių Lisu žmonės stengiasi palaikyti gerus santykius su mirusiais protėviais ir aukštesnėmis dvasiomis. Bet kuris nusimanantis gali praktikuoti magiją, dažniausiai tai daroma naudojant kiaulės kepenis, vištų šlaunikaulius ar bambukų kauliukus. Religija paprastai yra vyrų reikalas. Bet kuris vyras gali tapti šamanu, jei tik jis turi sugebėjimų kontaktuoti su mirusiaisiais protėviais ir kitomis dvasiomis, naudingomis gydant ligonius, ir jei jis išlaiko kitų šamanų paruoštą priėmimo į šamanus testą. Tapimas šamanu nesuteikia jokių išskirtinių galių, jam mokamas nedidelis atlygis. Kaimo kunigas, kuris išrenkamas pranašystės būdu, seka religinį kalendorių ir koordinuoja kaimo dvasios apeigas. Lisu laikosi 12 metų ciklo, panašiai kaip yra įprasta Kinijoje.

Kai žmogus miršta, tikima, kad jo dvasia potencialiai pavojinga būna trejus metus, po kurių ji kviečiama prie aukuro savo sūnaus namuose. Tokie aukurai įrengti prie daugelio namų, galinėje namo pusėje. Dvasios, kurios mirė neturėdamos vaikų ar mirė neįprasta mirtimi (nusižudė, buvo nužudytos ar per nelaimingą atsitikimą), gali užpulti žmones. Protėvių dvasios, kurios reguliariai apdovanojamos ryžių, alkoholinių gėrimų, vandens, smilkalų lazdelių ar ambrozijos aukomis, teikia žmonėms gerą sveikatą ir didelį derlių.

XX a. pradžioje kai kurie Lisu žmones priėmė krikščionybę. Kinijos valdžia krikščionybę pateikia kaip oficialią Lisu religiją, nors tik 40–50 % Lisu, gyvenančių Kinijoje, yra krikščionys.

Kaimai ir namai[taisyti | redaguoti kodą]

Lisu kalnų genties kaimas

Lisu tradiciškai gyvena kaimuose, įsikūrusiuose 900–1800 metrų aukštyje. Toks aukštingumas puikiai tinka daržinių aguonų auginimui, kurios teikia didžiausią pelną. Lisu žmones dažniausiai gyvena kalnų šlaituose virš slėnių, kurie yra užimti žemumų gyventojų tokių kaip Karen, Hani, Yi, Akha ir kitų Kinijos mažumų. Lisu gyvenamosios teritorijos tankiai apaugusios tropiniais atogražų miškais.
Kaimai susideda iš 10 – 50 namų, kurie išsidėstę tik šiek tiek žemiau kalno viršūnės, apsupti miškų, netoli vandens šaltinio. Vanduo tiekiamas latakais, pagamintais iš bambuko stiebų, semiamas iš šulnių ar iš vandentiekio čiaupų. Artimiausiose nuokalnėse auginamos vaistažolės ir daržovės. Ryžiai ir kiti grūdai laikomi aruoduose, kurie yra pakelti nuo žemės narint apsaugoti grūdus nuo gyvūnų. Gyvuliai laikomi garduose šalia namo, kiaulėms dažniausiai leidžiama laisvai bėgioti.
Namai statomi ant žemės, turi medinį karkasą, skeltų bambukų sienas ir stogus, dengtus lapais ar žole. Dėžės, pripildytos žemių, tarnauja kaip židiniai maisto gaminimui. Namai, skirti kaimo dvasioms, statomi aukščiausioje kaimo vietoje, fasadine puse atsukti į artimiausią upelį.

Tradiciniai rūbai[taisyti | redaguoti kodą]

Lisu moteris tradiciniais rūbais

Lisu drabužiai dažniausiai gaminami iš pačių austo audinio, tuo užsiima moterys. Moterys dėvi trumpus švarkelius, ilgus sijonus, kurie pasiūti iš šimtų skirtingų spalvų audinio juostelių, puoštų ornamentais, ir raudonus arba baltus karolius ant galvos, nešioja gražius spalvotus vėrinius ant kaklo.
Vyrai dėvi trumpus marškinius ir kelnes žemiau kelių. Kai kurie ryši juodus kaklaraiščius ir nešioja peilius aplink liemenį.
Lisu drabužiai vieni spalvingiausių visame pasaulyje. Jie mėgsta puoštis ypač per šventes kada turi progą pademonstruoti pačius gražiausius savo rūbus.

Šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Šventės ir atostogos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių, dažnau jų datos gali skirtis skirtinguose kaimuose. Svarbiausia šventė yra Naujieji metai pagal mėnulio kalendorių. Jų šventimas trunka kelias dienas, per kurias puotaujama, atliekami piršimosi ritualai, demonstruojami gražiausi drabužiai ir papuošalai. Surengiamos trys atsinaujinimo ceremonijos, skirtos apsivalyti nuo piktų, bloga linkinčių dvasių ir sukurti palankią aplinką gerosioms, saugančioms dvasioms.

Kita svarbi šventė yra Kardų Stulpo šventė, kuri rengiama aštuntą antro Mėnulio mėnesio dieną. Pastatomas 20 metrų stulpas į kurį susmaigstomi kardai ir taip padaromos kopėčios kuriomis lipa basi vyrai. Užlipę į viršūnę jie įsmeigia vėliavą ir iššauna fejerverką, susirinkusi minia ploja ir palaiko šūksmais. Šis pasirodymas parodo kalnų žmonių drąsą ir sudėtingas gyvenimo sąlygas. Šios šventės metu visi puošiasi šventiniais rūbais.

Dar viena šventė, kurią reikėtų paminėti tai Fakelų šventė. Per ją žmonės užsidega fakelus prie savo namų, susiburia aplink juos ir, kol fakelai dega, geria ryžių vyną.

Lisu santuoka ir šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma santuokų yra monogaminės. Už nuotaką reikia sumokėti nustatytą kainą ar padaryti paslaugą, jei jaunikio tėvai negali sumokėti. Jauniems žmonėms yra suteikta pasirinkimo laisvė renkantis savo partnerius, tačiau negalima tuoktis su artimais giminaičiais.
Prieš vestuves surengiama nuotakos rengimo ceremonija. Mergina pirmiausiai pasveikina vyresniuosius, o tada jos mama rengia ją savo pačios siūtu sijonu iš lininio audinio ir dainuoja: " brangi dukrele, šiandien tavo nepriklausomybės diena. Šiandien tu suaugai ir gali išskristi kaip laisvas paukštis. " po šios ceremonijos merginai leidžiama puoštis galvos ornamentais, nešioti auskarus, jai suteikiamos bendruomenės teisės.
Vestuvių ceremonija gana paprasta – dažniausiai tiesiog didelė šventė, po kurios pora dažniausiai apsigyvena su nuotakos šeima tol kol jaunikis pastato namą. Į naują namą persikrausto pora kartu su jaunikio šeima ir gyvena visi kartu tol kol jaunieji susilaukia vaikų ir pradeda savarankiškai tvarkytis savo namų ūkyje.
Jauniausias vaikas dažniausiai nepalieka tėvų namų, senatvėje juos prižiūri. Lisu šeimose mergaitės, sulaukusios 5 metų jau padeda namų ruošoje, o būdami 8 – 9 metų amžiaus vaikai pradeda dirbti laukuose ir rūpinasi jaunesniais broliais ir seserimis.

Maistas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis Lisu maistas gaminamas iš kukurūzų ir grikių, taip pat vartoja mėsą. Žinomiausias ir mėgstamiausias jų patiekalas – keptas paršiukas, kuris gaminamas mažą paršiuką kepant ant laužo. Jis būna rausvas ir traškus išorėje, bet švelnus viduje. Tai labai populiarus patiekalas, patiekiamas norint pamaloninti svečius. Lisu žmonės taip pat mėgsta gerti pačių pagamintą vyną, kurį du žmones geria dalindamiesi viena taure, būdami labai arti vienas kito. Taip parodomas aukščiausias etiketas ir namų šeimininkų artumas svečiams.

Medicina[taisyti | redaguoti kodą]

Lisu medicinoje naudoja daug įvairių vaistažolių. Žmones tiki, kad liga yra simptomas disharmonijos tarp sergančiojo ir dvasių pasaulio, todėl žmogui susirgus kviečiamas šamanas. Būdamas transe jis suranda dvasią, atsakingą už ligą, o paciento šeima surengia apeigas, skirtas dvasios permaldavimui, kurių metu aukojama kiaulė ar višta (kurią po to suvalgo sergantysis su savo giminaičiais).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

http://traditions.cultural-china.com/en/115Traditions3548.html
http://factsanddetails.com/china.php?itemid=183&catid=5&subcatid=31
http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Lisu.pdf
http://www.cctv.com/english/special/ethnicich/20090807/103243.shtml
http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/lisu/
http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-lisu.htm
http://lisuhilltribe.com/culture.htm