Daūrai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Daūrai
Gyventojų skaičius 132 394 (2000)
Populiacija šalyse Kinija: Vidinė Mongolija, Heilongdziangas, Sindziango uigūrų autonominis regionas
Kalba (-os) daūrų
Religijos šamanizmas, Tibeto budizmas
Giminingos etninės grupės kidaniai, mongolai

Daūrai (supapr. kinų: 达斡尔族; pinyin: Dáwò'ěrzú; senoji forma Dahur laikoma žeminančia) – viena iš 56 oficialiai Kinijoje pripažįstamų tautų. Dauguma gyvena Vidinėje Mongolijoje.

Kalba daūrų kalba, kuri priklauso mongolų kalboms (Altajaus kalbų šeima). Rašomosios kalbos standarto neturi, bet daūrų mokslininkas Merden Enhebatu pritaikė Pinyin pagrįstą rašybą. Daūrų kalba turi šiek tiek substratinių kidanių kalbos bruožų (pvz., kai kurias leksemas, neaptinkamas kitose mongolų kalbose). Kalba turi daug žodžių susijusių su medžiokle, žemdirbyste, žuvininkyste, gyvulininkyste. Daug žodžių yra skoliniai iš kinų, mandžiūrų, evenkų kalbų.
Kalba turi 3 dialektus: bataxan, hailar ir qiqibar.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Spėjamos daūrų gyvenamos žemės Mandžiūrijoje XVI a.

Genetiškai daūrai yra kilę iš kidanių, tą paliudijo DNR tyrimai[1]. Kidaniai X-XII a. buvo sukūrę galingą Liao karalystę, kuri valdė pietinę Mandžiūriją ir didelę dalį Mongolijos. Vėliau kidanių palikuonys sudarė vyraujančią etninę grupę Mandžiūrijoje, į pietus nuo Amūro upės. Pagal daūrus buvo pavadinta dalis Rusijos Užbaikalės, kuri dabar žinoma kaip Daūrija.

Nuo XIII a. daūrų teritorijas valdė Mongolijos imperija, vėliau - mandžiūriška Dzin valstybė. Valdant mandžiūrams daūrai ėmė asimiliuotis su valdančiąja dauguma. Daūrai dalyvavo pasienio susirėmimuose su kazokais (pvz., su Jerofejumi Chabarovu) 1643–1651 m. Susidūrę su rusų ekspansija į Amūro regioną imperatoriaus Shunzhi valdymo laikais (1654–1656) daūrai buvo priversti keltis į pietvakarius ir apsigyventi Nonni (angl. Nen River) upės pakrantėse. Ten jie buvo priversti tarnauti Qing imperatorių karinėje sistemoje, saugoti Kinijos imperijos šiaurines sienas.

Kai 1931 m. į Mandžiūriją įsiveržė Japonija, daūrai smarkiai priešinosi japonams.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Daūrai tradiciškai sėjo javus, augino arklius ir galvijus. Gyvenę šiauriniuose kalnuose degė medžio anglį, medžiojo, rinko valgomus augalus, dirbo odas, gamino vežimus ir medinius vamzdžius.

Daūrai pasižymi savotiška hierachine sistema. Tą pačią pavardę turintys žmonės priklauso vienai grupei, vadinamai hala, ir gyvena kartu. Kiekviena hala dalinasi į atskirus klanus (mokon). Kiekvienas klanas gyvena savo mieste. Kai tuokiasi skirtingų klanų žmonės, vyras kraustosi į žmonos klaną, bet jame neturi teisių į turtą. Santuokas organizuodavo tėvai. Būdingi labai tvirti svainystės ryšiai. Tradicijos reikalauja, kad visuose svarbiuose įvykiuose dalyvautų svainiai su šeimomis, kurie siunčia dovanas naujagimiams ir pan.

Tradicinės sporto šakos buvo imtynės, arklių lenktynės ir šaudymas iš lanko. Taip pat žaidžia žaidimą, artimą futbolui, su kamuoliu iš jaučių vilnos.

Daūrų kaimai tvarkingi, paprastai kalnų šlaituose, prie upių ar upelių. Namai turi kiemus, aptvertus pintomis žabų tvoromis.

Moterys nuo senovės garsėja siuvinėjimu, tad jų drabužiai būna puikiai siuvinėti. Žiemą daūrės dėvi ilgas, paprastai mėlynas suknias ir odinius batus. Vasarą dėvi kelnes, avi baltas kojines ir ornamentuotus batelius. Vyrai žiemą dėvi kailines kepures su ausinėmis iš lapės ar tauriojo elnio kailio. Vasarą jie galvą apsiriša kaktas baltu audeklu arba nešioja šiaudines skrybėles.

Tipiškas maistas yra sorų ar grikių lakštiniai su pienu, grikių pyragaičiai, avižinė košė su soja. Labai vertina žvėrieną ir laukinę paukštieną – elnieną, fazanieną, antieną. Augina daug daržovių.

Daugelis daūrų išpažįsta šamanizmą. Kiekvienas klanas turi savo šamaną, kuris atlieka svarbias apeigas. Dalis daūrų yra perėmę lamaizmą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Li Jinhui, DNA Match Solves Ancient Mystery, china.org.cn 08/02/2001.