Kinijos totoriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Totoriai
Gyventojų skaičius ~5000
Populiacija šalyse Kinija (Sindziangas)
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės uigūrai, kazachai, mongolai

Kinijos totoriai (kin. 塔塔尔族, pinyin: Tǎtǎěr Zú) – yra tauta gyvenanti Kinijos šiaurės vakaruose, Jiningo, Tačengo ir Urumči miestuose, Sindziango regione. Totoriai yra viena iš 56, Kinijoje pripažintų etninių mažumų.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą totorių vardas buvo paminėtas turkių, Šiaurės Rytų Mongolijoje, Baikalo ežero regione, V a. pradžioje. Kilo iš mongolų žodžio Ta-Ta, kuris reiškia bastūną, klajoklį. Kaip manoma, ši etninė grupė, galėjo būti gimininga kumanams ar kipčakams. Kinai, apibūdindami šią tautą, vartoja terminą Dada, (韃靼). Šiuo terminu apibūdinamos klajoklių gentys šiaurėje. Tuo metu, kai mongolų gaujos puolė Azijos tautas, išsigandę europiečiai pavadino juos „Žmonėmis iš pragaro“, lotynų žodis, reiškiantis pragarą yra Tartatus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Totorių istorija Kinijoje siekia Tang dinastijos (618907 m.) laikus. Totorių gentis buvo valdoma klajoklių tiurkų chanato šiaurės Kinijoje. Tuo metu, kai sužlugo chanato valdžia, totorių gentis itin sustiprėjo, todėl net keletas tautų šiaurės Kinijoje ėmė vadintis šiuo vardu.

XIII a. totoriai dalyvavo karo žygiuose kartu su mongolais, Čingischano vadovaujamuose karo žygiuose. XIII a. vid. Čingischano anūkas Batu, įkūrė Aukso ordos chanatą centrinėje Azijoje. XV a. Aukso ordos chanatas pradėjo nykti, tuo metu iškilo Kašano chanatas Volgos upės deltoje bei vietovėse šalia Kamos upės.

Kašano chanato valdovai, norėdami pabrėžti savo galią, pradėjo vadintis totoriais, mongolų sūnumis. Neilgai trukus, totorių vardas buvo priskirtas Kašano chanato gyventojams. Praėjo nemažai laiko, kol Baojiaer, kipčiakų ir mongolų tautos suformavo šiandieninę etninę totorių grupę.

Po XIX a., įsigalėjus krizei carinėje Rusijoje, vergvaldžiai aktyviai plėšė žemes. Dauguma totorių žemių, šalia Volgos ir Kamos upių, buvo atimtos, todėl daugelis gyventojų buvo priversti emigruoti. Dalis totorių išvyko į Centrinę Aziją, vėliau į pietų Sindziangą.

Nuo 1949 m. totorių etninėms mažumoms Sindziange buvo suteiktos lygios politinės teisės. Valstybės kongrese (angl. National People’s Congress) bei regiono ir vietinės valdžios institucijose totorių atstovams buvo suteiktos vietos. Socialinės reformos išvadavo totorių ūkininkus iš feodalinės priespaudos. Dalis iš jų pradėjo verstis amatais bei verslu.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Totorių kalba priklauso tiurkų Altajaus kalbų šeimai. Bėgant amžiams totorių kalba buvo užrašoma skirtingu raidynu.

Kadangi Sindziange gyvena totorių, uigūrų, kazachų tautos, kalbos, vyraujančios šiame regione daro įtaką viena kitai, dėl šios priežasties, susiformavo vietiniai dialektai. Šiuo metu Kinijos totoriai neturi savo rašmenų, todėl naudojasi uigūrų ir kazachų skriptu.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Islamas yra vienas iš pagrindinių komponentų, kuris sudaro totorių kultūrą. Ši religinė tradicija yra giliai įsišaknijusi visuose gyvenimo aspektuose. Kiekvienas islamą praktikuojantis žmogus, privalo aktyviai dalyvauti religinėse apeigose.

Išsilavinimas[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, totorių dvasininkai atidarė mokyklas Jiningo, Dihua bei kt. miestuose. Pagrindiniai dėstomi dalykai yra kinų kalba, matematika, geografija, tikslieji mokslai ir religijos mokslai. Šiose mokyklose gali mokytis ne tik totorių mokiniai, bet taip pat ir kitų etninių grupių atstovai. Po Kinijos Liaudies respublikos atsiradimo, totorių išsilavinimo lygis gana sparčiai išaugo.

Minority tatar.jpg

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Totorių kultūra yra labai turtinga bei spalvinga. Ši tauta pasižymi ypatingu muzikalumu bei tradiciniais šokiais.

Tradiciniai instrumentai: Kunie – medinė fleita; Kebisi – akordeonas; dvistygis smuikas. Totoriai turi įvairią liaudies dainų paletę, kuriame atsispindi emocijų bei meilės išraiškos, tarp jaunų vyrų bei moterų.

Totorių tradiciniai šokiai pasižymi gyvumu bei yra skirti linksmybėms. Šokyje vyrai labiausiai akcentuoja kojų judesius, pritūpę pasišokinėdami spiria kojomis. Moterys daugiau juda liemeniu bei rankomis. Totorių šokių stilius yra labai panašus į uigūrų, rusų, uzbekų šokius, tačiau unikalumas totorių šokio stiliuje išlieka.

Sindziange įvairiose šventėse, ypač vestuvėse, totoriai, kultūrine prasme turtinga tauta, groja skirtingais instrumentais, dainuoja liaudies dainas bei šoka.

Vienas žymiausių tradicinių festivalių, kuris turėtų būti paminėtas šiame kontekste yra Saban festivalis, paprastai rengiamas pavasario laikotarpiu, vietovėse, kur itin gražus kraštovaizdis. Kadangi, totoriai pasižymi neeiliniais muzikiniais sugebėjimais, ši šventė yra skiriama tradicinei kultūrai atskleisti. Demonstruojami šokio ir dainavimo sugebėjimai, taip pat rengiami vaidinimai, organizuojami žaidimai ir kitos pramogos.

Tradiciniai rūbai[taisyti | redaguoti kodą]

Totorių etninės grupės drabužiai yra ypač išskirtiniai. Vyrai paprastai dėvi baltus marškinėlius su gėlių motyvais, taip pat juodas liemenes arba ilgas mantijas su sagomis priekyje bei juodas kelnes. Taip pat dėvimos juodos arba baltos kepurės su gėlių motyvais.

Moterys nešioja mažas spalvotas kepures su karoliukais bei skraiste. Taip pat dėvimi ilgi sijonai arba baltos suknelės, geltonos ar violetinės spalvos. Kita svarbi aprangos dalis yra aksesuarai: auskarai, apyrankės, vėriniai, raudoni karoliai.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Qistibi.jpg

Totorių virtuvė yra labai populiari Sindziange, ypatingai žymūs tradiciniai pyragai. Totoriai yra žinomi kaip vieni geriausių virėjų, dėl šios priežasties jų patiekalai šiame regione – garsūs. Vieni žymiausių patiekalų: Yitebaixi – keptas mėsos ir ryžių patiekalas; Gubaidiai – pyragas, gaminamas naudojant įvairiausius ingredientus; Rang – traškūs blynai ir kt.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]