Jonas Radvanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Titulinis „Radviliados“ knygos puslapis, 1592 m.

Jonas Radvanas (lot. Ioannes Radvanus; apie XVI a. vidurį – 1592 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso epochos poetas, evangelikas reformatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad gimė ir išsilavinimą gavo Vilniuje. Gyveno vadinamuoju religinės polemikos laikotarpiu, kai Lietuvoje (ir netgi visoje Europoje) dėl įtakos kovojo katalikai ir protestantai, ir, regis, buvo aktyvus ir žinomas evangelikas reformatas, nes kaip priešininkas minimas vienoje iš 1590 metais išleistų jėzuitų satyrų. Globojamas Lietuvos didžiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus keliavo po Europą, buvo jo sekretorius. Mokėsi Padujos universitete. Paskelbė herojinę poemą „Radviliada“ (lot. Radvilias). Joje, sekdamas VergilijausEneida“ bei naudodamas jos įvaizdžius, aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą ir kovas, kėlė LDK savarankiškumo siekį. Taip pat sukūrė epigramų, panegirikų, eilėraščių, poleminį satyrinį veikalą „Teologinės tezės“. Rašė lotynų kalba.[1] Po 1592 metų J.Radvano pavardės nebeužtinkama jokiame leidinyje. Manoma, kad jis mirė nuo maro.

Radviliada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Radviliada.

Poema „Radviliada“, parašyta lotynų kalba, yra vienas ryškiausių XVI a. kūrinių Lietuvos literatūroje. Joje aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, tuometės Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybinė ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas. Poemoje atvaizduojama Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybė, taip pat jo didžiausio priešo Ivano Rūsčiojo portretas. „Radviliada“ yra literatūrinis, vieno autoriaus sukurtas epas, skirtas Lietuvos valdovams, karžygiams, istorinėms asmenybėms išaukštinti. Poema artima antikos poezijos žanrams Bukolikoms ir Georgikoms. Vienintelis Lietuvoje esantis poemos egzempliorius saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.[2] Į lietuvių kalbą „Radviliadą“ 1997 m. išvertė literatūros istorikas Sigitas Narbutas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Asta VaškelienėJonas Radvanas (Ioannes Radvanus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 428-429 psl.
  2. http://www.alfa.lt/straipsnis/13047672/Karingos.tautos.turi.savo.epus..Kuo.mes.prastesni.=2011-11-21_14-28/?pn=1 Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto. Karingos tautos turi savo epus. Kuo mes prastesni?

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]