Mbundai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mbundu
Gyventojų skaičius 2,4 mln.
Populiacija šalyse Angolos vėliava Angola
Kalba (-os) kimbundu
Religijos Kongo religija, krikščionybė
Giminingos etninės grupės ovimbundai, bakongai

Mbundu (arba ambundu) – Vidurinės Afrikos tauta, gyvenanti Angolos šiaurinėje dalyje, į pietus nuo bakongų ir į šiaurę nuo ovimbundu. Jie yra antra pagal gausumą Angolos tauta, ir sudaro apie 25 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu vadovauja politiniam šalies gyvenimui.

Jie kalba kimbundu kalba, kuri priklauso bantų kalboms.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kongo civilizacijos regionas:
Mbundu
Šalis: Angola
Tautos: mbundai
Congo historical regions.png
Teke, Kongas, Mbundai, Ovimbundu

Ikikolonijinė istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Angolos etninis žemėlapis
Pagrindiniai straipsniai – Ndongo ir Matamba.

Mbundu buvo seniausi bantu, kaip ir jų kaimynai bakongai, migravę į Vidurinę Afriką apie XIII a. iš šiaurės, t. y. kirsdami Kongo džiungles ir atsinešdami žemdirbystės tradicijas. Jie apsigyveno tarp vietos gyventojų pigmėjų ir choisanų, asimiliuodami juos.

Jau XIV a. dabartinių mbundų ir bakongų tarpe prasidėjo konsolidacijos procesai, kurių metu formavosi pakankamai dideli klanai, vėliau tapę tradicinėmis provincijomis. Juos visus suvienijo Kongo imperija, ir dabartinės mbundų žemės sudarė pietines imperijos provincijas.

XVI a. Matambos, Ndembo, Kisamos, Ndongo ir kitos pietinės provincijos siekė nepriklausomybės nuo Kongo imperijos, neretai remiamos portugalų, ir suformavo nepriklausomas karalystes. Ndongo karalystės valdovai titulavosi ngola, kas vėliau davė pavadinimą visai Angolai. XVII a. viduryje Ndongo buvo užimta portugalų, bet mbundų pasipriešinimas tęsėsi giliau krašto gilumoje esančioje Matamboje. Ši prie Portugalijos Vakarų Afrikos prijungta 1836 m.

Kolonializmas[taisyti | redaguoti kodą]

Nors reali portugalų valdžia mbundų teritorijose įsitvirtino tik XX a. pradžioje, kuomet buvo numalšinti paskutiniai sukilimai, per XIX a. buvo suduotas ekonominis smūgis mbundų visuomenei. Iki XIX a. Matamba, kip ir gretima Kasandžė gyveno iš vergų prekybos, o šią uždraudus, nebeteko ekonominio pagrindo.

Portugalų kolonializmo laikais mbundu, anksčiausiai užkariauti portugalų, patyrė stipriausią šių įtaką. Daug jų migravo į pakrantes ir Luandą, kur maišėsi su portugalais, tapdami mesticos. Kurie pilnai perimdavo portugalų kultūrą, būdavo vadinami asimilados. Luandoje susiformavo dabar lingua franca laikomas kimbundu dialektas, labai stipriai įtakotas portugalų kalbos. Kitas svarbus dialektas susiformavo portugalų prekybiniame mieste Ambakoje, ir paplito daugiau rytuose - buvusiose Matambos žemėse.

Pilietiniai karai[taisyti | redaguoti kodą]

MPLA veliava
Pagrindinis straipsnis – MPLA.

Prieš pat Angolai įgyjant nepriklausomybę kilus pilietiniam karui, mbundai etniniu pagrindu jungėsi į Agostinho Neto vadovaujamą MPLA partiją. Ši partija buvo stipriai remiama TSRS. Jų pagrindiniai priešai buvo ovimbundu etnine grupe paremta UNITA, ir bakongų etnine grupe paremta FNLA. Grupuotės susidūrė Angolos pilietiniame kare, kuris buvo vienas Šaltojo karo konfliktų.

Per visą karą MPLA išlaikė savo pozicijas etninėse Mbundu žemėse. Karui pasibaigus 2002 m. įtampa tarp politinių-etninių grupuočių išlieka, tačiau MPLA užima didžiąją daugumą šalies valdžioje, Angolos prezidentas yra mbundu, ir ši etninė grupė vadovauja šalies politiniame ir kultūriniame gyvenime.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kongo civilizacijos valstybės Bakongo-orn.png
Bakongai: Kongas | Loangas | Kakongas | Ngojas | Sojas | Bateke: Teke | Mbundai: Ndongo | Matamba | Ndembo | Kisama | Imbangalai: Kasandžė | Ovimbundu