Vilniaus šv. diakono Stepono bažnyčia

Koordinatės: 54°40′09.50″ š. pl. 25°16′35″ r. ilg. / 54.6693056°š. pl. 25.27639°r. ilg. / 54.6693056; 25.27639
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia)

54°40′09.50″ š. pl. 25°16′35″ r. ilg. / 54.6693056°š. pl. 25.27639°r. ilg. / 54.6693056; 25.27639

Vilniaus šv. diakono Stepono bažnyčia
Vyskupija -
Dekanatas -
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė Vilnius
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1612 m.
Stilius renesansas

Vilniaus šv. Stepono bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniuje, stoties rajone, Geležinkelio g. 41. Bažnyčia statyta renesansinė, rekonstruota klasicizmo laikotarpiu. Po tinko sluoksniu atidengta dalinai išlikusi unikali frizų sieninė tapyba. Bažnyčia yra sandėlių kieme, į kurį sudėtinga patekti. Bažnyčios fasadai restauruoti, atkurti sgrafito fragmentai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia 1863 m.

XVI a. pabaigoje Jėzuitų kunigas Simonas Visockis inicijavo mūrinės bažnyčios statybas tuometiniame Rūdininkų priemiestyje, kuriame buvo laidojamos maro aukos. Po kurio laiko prasidėjo bažnyčios statybos; darbai užtruko iki 1600 m. Pirmosios šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės naujojoje bažnyčioje įvyko jau 1604 m. Prie bažnyčios veikė medinė špitolė, kuri 1612 m. buvo perstatyta į mūrinę. 1655 m. švedų tvano metu bažnyčia buvo nuniokota. 1752 m. bažnyčią perėmė Marijos gyvenimo kongregacijos seserys (marijavitės). Apie 1806 m. bažnyčia rekonstruota (architektas P. de Rossi). 1864 m. bažnyčia nacionalizuota ir pritaikyta kalėjimui. 1926 m. Bažnyčioje įsikūrė akmenskaldžių cechas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Stepono bažnyčia yra vienanavė, lotyniško kryžiaus formos. Bažnyčios apsidė – pusapvalė. Bažnyčios viduje išlikęs baroko laikų šoninis altorius. Yra trijų aukštų zakristija, prie kurios prisišliejusi puscilindrė laiptinė. Vidus dekoruotas piliastrais, freskomis. Bažnyčios išorė dekoruota sgrafito frizais, karnizais bei piliastrais. Pagrindiniame fasade yra pusapvalis bokštas, prie kurio prisišlieję du mažesni laiptinės bokšteliai su mažais stačiakampiais langeliais, manoma, jog gynybinės paskirties. Portalas – pusapvalis. Virš visų keturių bažnyčios frontonų yra kryžiai: virš išilginių navų ir apsidės su mūrine pakyla, virš transeptų – be. Bažnyčios išorė padengta pilku tinku, pagamintu su pelenų priemaiša. Tik pastatyta bažnyčia turėjo trijų pakopų bokštą, buvusį prie pagrindinio fasado, tačiau po kurio laiko dalis jo buvo nugriauta, šiuo metu išlikusi tik pusapvalė jo dalis. Bažnyčia rekonstruota XIX a. pradžioje. Ši bažnyčia yra viena iš dviejų Vilniuje esančių renesansinių bažnyčių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]