Gyvūnų gerovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paukštynuose paplitęs vištų laikymas nedideliuose garduose yra vienas iš pastaruoju metu keliamų gyvūnų gerovės klausimų.

Gyvūnų gerovė – fizinė ir psichologinė gyvūnų būsena.[1] Terminas taip pat gali būti vartojamas apibūdinant žmonių susirūpinimą gyvūnų auginimo, transportavimo, žudymo ir kitokio elgesio su jais būdais ar sąlygomis; taip pat įvardinant požiūrį į žmonių ir kitų rūšių gyvūnų santykius, pavyzdžiui, diskusijose dėl gyvūnų apsaugos ar gyvūnų teisių.[2]

Susirūpinimas gyvūnų gerove yra grindžiamas pripažinimu, jog gyvūnai yra jautrios būtybės, gebančios jausti skausmą, kentėti, turinčios individualius poreikius.[3] Šiuo pagrindu siekiama, jog žmogaus naudojami gyvūnai išvengtų bereikalingo skausmo, jiems būtų užtikrinamos tam tikros gyvenimo ar elgesio su jais sąlygos.[4]

Įstatymuose gyvūnų gerovės reikalavimai atsirado XIX a., pirmiausia Britanijoje. Šiuo metu elgesį su gyvūnais reguliuoja daugelis valstybių, tam dėmesys skiriamas veterinarijos moksle, bandymuose su gyvūnais, bioetikoje; šioje srityje veikia atskiros valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Gyvūnų gerovė yra kritikuojama iš dviejų priešingų pozicijų. Viena iš jų teigia, kad gyvūnai nėra sąmoningi, nesuvokia savo gyvenimo kokybės ir todėl nėra būtinybės ją gerinti. Kita pozicija grindžiama gyvūnų teisių idėjomis, teigiant, kad gyvūnai apskritai neturėtų būti vertinami kaip nuosavybė ir naudojami žmonių poreikiams tenkinti. Manoma, jog rūpinimasis gerove nukreipia dėmesį nuo esminių etinių gyvūnų naudojimo klausimų (pavyzdžiui: ar pats gyvūnų išnaudojimas yra pateisinamas net ir užtikrinus jiems palyginti geras gyvenimo sąlygas?) ir lemia tolimesnę ydingų žmogaus ir gyvūnų santykių tąsą.[5][6] Tačiau yra ir manančių, jog didėjantys gyvūnų gerovės reikalavimai palaipsniui nuves link gyvūnų teisių įgyvendinimo.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Caroline J. Hewson. What is animal welfare? Common definitions and their practical consequences. Can Vet J. 2003 June; 44(6): 496–499.
  2. Francione, Gary Lawrence (1996). Rain without thunder: the ideology of the animal rights movement.
  3. Animal Welfare – Introduction, European Commission
  4. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai, Lietuvos Respublikos Seimas
  5. Regan, Tom. The Case for Animal Rights, University of California Press, 1983.
  6. Francione, Gary. Animals, Property, and the Law. Temple University Press, 1995.