Triptofanas
| Triptofanas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (S)-2-Amino-3-(1H-indol-3-yl)-propanoic rūgštis | |
| CAS numeris | 73-22-3 |
| PubChem | 602 (D), 5950 (L) |
| EINECS | 200-795-6 |
| Cheminė formulė | C11 H12 N2 O2 |
| Molinė masė | 204.23 g mol−1 |
| SMILES | ? |
| Rūgštingumas (pKa) | 2.38 9.34 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 289 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Triptofanas (Trp) – viena iš baltymuose esančių aminorūgščių.
Be baltymų biosintezės, apie 2 procentai su maistu gaunamo triptofano žmogaus kepenyse paverčiami į nikotininę rūgštį (niaciną, arba vitaminą B3). Tai labai svarbus tarpininkas, iš kurio paskui susintetinami daugelyje oksidacijos-reduckijos reakcijų dalyvaujantys NAD ir NADP.[1]
Triptofanas taip pat yra neurotransmiterio serotonino, paros ritmo hormono melatonino[2] ir (augaluose) fitohormono auksino pirmtakas.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gasperi, V., Sibilano, M., Savini, I., & Catani, M. V. (2019). Niacin in the Central Nervous System: An Update of Biological Aspects and Clinical Applications. International journal of molecular sciences, 20(4), 974. https://doi.org/10.3390/ijms20040974
- ↑ Slominski A, Semak I, Pisarchik A, Sweatman T, Szczesniewski A, Wortsman J (2002). „Conversion of L-tryptophan to serotonin and melatonin in human melanoma cells“. FEBS Letters 511 (1–3): 102–6. PMID 11821057. doi:10.1016/s0014-5793(01)03319-1.
- ↑ Palme K, Nagy F (2008). „A new gene for auxin synthesis“. Cell 133 (1): 31–2. PMID 18394986. doi:10.1016/j.cell.2008.03.014.
| ||||||||
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |